LiteratūraPradedantieji
Eilės. AISTĖ JAKIMAVIČIŪTĖ
Laiškas mergaitei iš Mėnulio Mergaite, Mačiau tave Mėnulio ežeruose Skinančią persikus. Sakei, susitiksim gale dangaus Rytoj, per meteorų lietų. Mokysi mane skaityt žvaigždėlapius.
Eilės. AGNĖ KLIMAVIČIŪTĖ
tokia visokia va rodos nepažabojama laukinė bet įrėminta penkiasdešimties dulkių siurblio funkcijų kruopščiai iškrakmolytų biuro klerkų
Mieloji beprotybės žiema
URTĖ LIEPUONIŪTĖ Vakarą, kai spoksai į kitapus gatvės esančius laimės kambario langus, kai visa savo esybe jauti, anot Gavelio, DDN (Didžiąją Dievo Neteisybę), kai ausyse skamba sentimentali muzika, kurios dėka matai save iš šalies, tarsi filmo herojų (didį ir nesuprastą vienišių, žinoma), ir kai prisidegi naują cigaretę, nes juk reikia palaikyti miesto intelektualo įvaizdį (nesvarbu, kad nuo persirūkymo jau gerokai…
Eilės. MILDA JURKEVIČIŪTĖ
Varnai Virš kupolų – Kybo saulė. Tirpinkime laikrodžius, Siekime Išėjimo. Kas? Kas? Kas? Klausimų gėrimas: Girtos dvasios. Ieškokime vandens.
Eilės. MANTAS BALAKAUSKAS
Griežti tyla Žiema griežia mažyčiais kvartalais ir dažniausiai tai daro baltais dantimis, ritas gilyn į šešėlį nebylės vėlės, pėdsako įspaudai tvarstyje gimsta.
Eilės. JONAS VALONIS
● Įsivaizduok! Paliekanti tą vietą, kur esi. Pakylanti virš visko. Matanti jų ašaras – Jų nepasiekiamą siekį tavęs.
Permatomas berniukas ir teismas
ŠARŪNAS KERŠYS Ką gi, klausykis, teisme, aš ilgai neužtruksiu. Gyvenau aš vasarą kaime pas seną bobutę. Ji turėjo tris karves, dvi kiaules, vištų pulką su gaidžiu ir šunį. Aš ganiau karves, bobutė virė valgį visiems sodybos gyventojams. Šalia augo gražus miškas, kurį vadinau atogrąžomis, nes liūčių metu, kai vanduo, grįžęs iš dangaus į žemę, krisdavo nuo didelių plačių paparčių lapų…
La Beauté
ODETA VILKIŠIŪTĖ Lėtai į viršų kylantys cigaretės dūmai švelnia pilkuma apniaukia Žako veidą ir jis, irdamasis seklia prisiminimų upe, pasiekia vieną krantą po kito, tai sugrįždamas atgal, tai vėl pasistūmėdamas į priekį, o kartais, lengvu rankos mostu prilietęs cigarete lūpas, sustoja ties dabarties krantine.
Vilniuje nėra metro
GERDA VENČKAUSKAITĖ Marė ir Magda į Europos metro įlipa Madride. Paskutinis šios dienos reisas, paskutinis reisas, visas platformas apgniaužia operinis pranešėjos balsas. Žmonių srautus nukrečia šis įprastą šurmulį užgožiantis pranešimas, tačiau nė vienas keleivis nesitraukia iš požeminės metro stoties, galbūt kažkas vėl įmagnetino garsiakalbius, todėl balsas toks drebinantis, paskutinis šios dienos reisas, negalima nesuspėti.
