LiteratūraPradedantieji
Moksleiviškos mintys
LAURA ŽUKAITĖ Jeigu nebijočiau klysti – turbūt pradėčiau gyventi. Jeigu klaidas kartoji – vadinasi, per mažai apie jas galvoji. Jei nori tikėti kitu, pirma turi leisti patikėti savimi. Kvailių lazdos turi du galus. Išminčiai pasidaro apskritimą.
GIEDRĖ MASEDONSKAITĖ. Eilės
vilkai kai nuleidžiu rankas atrodo pribėgs vilkiukai ir pradės žįsti pirštus o tada nusitemps į olą ir užaugins vilke savo motina
MONTĖ. Eilės
Rangus oranžų tango ji sako Peterburge per metus tėra vos keturiasdešimt saulėtų dienų ir Ali Baba
Paklydimai
HAROLDAS BAUBINAS Laiko Viešpats rankoje kalaviją, kruviną visą, aptekusį riebalais, ėriukų ir ožių krauju, avinų inkstų taukais. Iz 34, 6 Ryte pabudau nuo garsaus riksmo. „Kurva tu nachuj!“ – šaukė senelei pusgalvis dėdė. Dar tik penkta valanda ryto, o ta moteriškė sopančiomis rankomis ir nugara jam ima ir užkliūva.
Gyveno kartą
GINTA KAZLAUSKAITĖ Gyveno kartą mergaitė, kuri norėjo būti laiminga. Ji nežinojo, ar laimė yra jausmas, ar daiktas, ar laikotarpis, ar darbo rezultatas. Todėl nesumojo, ar jai tobulinti savo jausmus, ar jų nusipirkti, ar laukti tinkamo momento. Nusprendė imtis visko iškart. Šiaip ar taip, vis tiek neturėjo ką veikti.
Eilės. AGNĖ ALIJAUSKAITĖ
Ša! prakaito lašuos sumirkytas ramiai snaudžia žvakės ūsiukas mekenančios durys įleidžia ir viskas pakvimpa – – sanctus
Eilės. HAROLDAS BAUBINAS
Rašančiai mirtį geltonai ji rašo mirtį geltonai iš Grįžulo samčio gelmės siūlai sidabro driekiasi juoduma girių bulvarais miegančio miesto žvaigždyno verpėjos tai riksmas
Nenoriu būti savimi
IEVA KRIVICKAITĖ „Sunku šiais laikais žmogui gyventi“, – išgirstu rimtą psichologės išvadą per kažkokią rytinę televizijos laidą. Padedu šaukštą, kuriuo ką tik srėbiau sausus pusryčius, ir garsiai prunkšteliu – ant pusryčių stalo gulinčiame Sruogos „Dievų miške“ galima paskaityti, ką reiškia iš tiesų sunkiai gyventi. „Nuolatinis stresas, – toliau tęsia psichologė, – neigiamai veikia žmonių sveikatą, santykius ir, svarbiausia, psichologinę būklę.“
Nuo „Bėdų turgaus“ iki „Paskutinės instancijos“
GIEDRĖ ŽIULKUTĖ Po velnių su savo skatinimais. Prie kokių idealų žengti? Koks gyvenimas prieš akis? Bala – daugiau nieko. Ar mes akli ir nežinome, kad tie, kurie deklamuoja apie idealus, aukščiau už savo snukį nemato. V. Mykolaitis-Putinas, „Krizė“ Aš išsigandau. Pirmąkart taip baisiai išsigandau.
Eilės. AISTĖ JAKIMAVIČIŪTĖ
Laiškas mergaitei iš Mėnulio Mergaite, Mačiau tave Mėnulio ežeruose Skinančią persikus. Sakei, susitiksim gale dangaus Rytoj, per meteorų lietų. Mokysi mane skaityt žvaigždėlapius.
