LiteratūraPradedantieji

Lotrekas ir Vytautas Didysis XXI amžiuje

MANTAS BALAKAUSKAS Kažkada dviese stovėjom prie lango. Švietė ryškiausia saulė, jaučiau, kad tuoj tuoj keisis metų laikas. Traškėjo sąnariai. Žolė vis labiau gulė, traukėsi į žemę.

Moksleiviškos mintys

LAURA ŽUKAITĖ Jeigu nebijočiau klysti – turbūt pradėčiau gyventi. Jeigu klaidas kartoji – vadinasi, per mažai apie jas galvoji. Jei nori tikėti kitu, pirma turi leisti patikėti savimi. Kvailių lazdos turi du galus. Išminčiai pasidaro apskritimą.

GIEDRĖ MASEDONSKAITĖ. Eilės

vilkai kai nuleidžiu rankas atrodo pribėgs vilkiukai ir pradės žįsti pirštus o tada nusitemps į olą ir užaugins vilke savo motina

MONTĖ. Eilės

Rangus oranžų tango ji sako Peterburge per metus tėra vos keturiasdešimt saulėtų dienų ir Ali Baba

Paklydimai

HAROLDAS BAUBINAS Laiko Viešpats rankoje kalaviją, kruviną visą, aptekusį riebalais, ėriukų ir ožių krauju, avinų inkstų taukais. Iz 34, 6 Ryte pabudau nuo garsaus riksmo. „Kurva tu nachuj!“ – šaukė senelei pusgalvis dėdė. Dar tik penkta valanda ryto, o ta moteriškė sopančiomis rankomis ir nugara jam ima ir užkliūva.

Gyveno kartą

GINTA KAZLAUSKAITĖ Gyveno kartą mergaitė, kuri norėjo būti laiminga. Ji nežinojo, ar laimė yra jausmas, ar daiktas, ar laikotarpis, ar darbo rezultatas. Todėl nesumojo, ar jai tobulinti savo jausmus, ar jų nusipirkti, ar laukti tinkamo momento. Nusprendė imtis visko iškart. Šiaip ar taip, vis tiek neturėjo ką veikti.

Eilės. AGNĖ ALIJAUSKAITĖ

Ša! prakaito lašuos sumirkytas ramiai snaudžia žvakės ūsiukas mekenančios durys įleidžia ir viskas pakvimpa – – sanctus

Eilės. HAROLDAS BAUBINAS

Rašančiai mirtį geltonai ji rašo mirtį geltonai iš Grįžulo samčio gelmės siūlai sidabro driekiasi juoduma girių bulvarais miegančio miesto žvaigždyno verpėjos tai riksmas

Nenoriu būti savimi

IEVA KRIVICKAITĖ „Sunku šiais laikais žmogui gyventi“, – išgirstu rimtą psichologės išvadą per kažkokią rytinę televizijos laidą. Padedu šaukštą, kuriuo ką tik srėbiau sausus pusryčius, ir garsiai prunkšteliu – ant pusryčių stalo gulinčiame Sruogos „Dievų miške“ galima paskaityti, ką reiškia iš tiesų sunkiai gyventi. „Nuolatinis stresas, – toliau tęsia psichologė, – neigiamai veikia žmonių sveikatą, santykius ir, svarbiausia, psichologinę būklę.“

Nuo „Bėdų turgaus“ iki „Paskutinės instancijos“

GIEDRĖ ŽIULKUTĖ Po velnių su savo skatinimais. Prie kokių idealų žengti? Koks gyvenimas prieš akis? Bala – daugiau nieko. Ar mes akli ir nežinome, kad tie, kurie deklamuoja apie idealus, aukščiau už savo snukį nemato. V. Mykolaitis-Putinas, „Krizė“ Aš išsigandau. Pirmąkart taip baisiai išsigandau.