LiteratūraPradedantieji
KAROLINA ŠARKAITĖ. Eilės
nepa/gydo/moji/liga jau gimė liūdnomis akimis matyt atsinešė iš būtojo kuriame vadinosi veronika o gal vardo visai neturėjo tik likimą
Apie titanus ir kitas meditacijas
PAULINA DRĖGVAITĖ – Vadinasi, Tu sutinki, kad būna momentų, kai visi privalo nutilti svarbiausio, lemtingo gyvenimo vyksmo akivaizdoje? – Taip, ir „kai patrankos prabyla – mūzos nutyla“. Iš Jono Jurašo interviu (1990) Kovo 11-oji, saulėtas lėtas sekmadienis, išėjau pasivaikščioti į Laisvę. Juk žinote, tos sekmadieninės promenados: lengvi žingsniai, ore plevenanti vakaro nuojauta…
Visos ištremtos saulės
AGNĖ ALIJAUSKAITĖ Lygiai po trijų valandų ji pramerks akis ir šūktels mano vardą. Po trijų valandų ir penkių minučių, paėmusi suglebusią liauną ranką, nuvesiu ją į vonią ir drėgnu rankšluosčiu brauksiu per siaurus, smulkiomis strazdanomis aptrupėjusius pečius, liulančias beformes krūtis, išstypusias į šalis kojas.
Holodomoras
AGNĖ ALIJAUSKAITĖ Jis gulėjo ant plačiomis padangų žymėmis išmarginto dumblino kelio. Visas purvinas, suplėšytais languotais marškiniais, išpešiotais gelsvais plaukais, kuriuos kadaise sunarpliojau iš plonų niekam netinkamų siūlų. Sutrūkinėjusios guminės lūpos viepėsi mano pusėn
Apie…
VALDAS LATONAS Livinas Gerdvinas nebuvo kažin kuo ypatingas žmogus, nors jau buvo atgyvenęs vieną galimybę būdamas teisėju. Jis mirė per didį nesusipratimą, bet taip buvo. Dabar jis vėl atgimė. Pas žvejį. Prie upės, toli nuo kitų. Gimė mąstytoju – o tai jau bausmė, ne dovana!
Laiškas Alberui Kamiu
MATAS BYTAUTAS Mūsų pasakojimo herojus, kurio vardas yra Herojus, garsųjį Kamiu pažinojo ne iš kūrinių, bet iš kelių artimų pažįstamų, kurie pritarė, o gal netgi perėmė Kamiu idėjas ir taip pasidarė beprasmybės skleidėjais
Lotrekas ir Vytautas Didysis XXI amžiuje
MANTAS BALAKAUSKAS Kažkada dviese stovėjom prie lango. Švietė ryškiausia saulė, jaučiau, kad tuoj tuoj keisis metų laikas. Traškėjo sąnariai. Žolė vis labiau gulė, traukėsi į žemę.
