CARON A. LEVIS Pernai vasarą Vilniuje buvo surengti kanadiečių ir amerikiečių išvažiuojamieji kūrybinio rašymo kursai „Vasaros literatūrinis seminaras“ (Summer Literary Seminar). Seminaro dalyvių literatūrinį konkursą laimėjo Caron A. Levis. Autorė dėsto meną Niujorko mokyklose, rašo pjeses. Čia publikuojame konkurse laimėjusį apsakymą.

POVILAS ŠKLĖRIUS Norint išsiaiškinti, kaip Kovo 11-ąją praleido Jonas Žiežirba, pirmiausia reikia šį tą papasakoti apie jį patį, paaiškinti, kas jis toks, ką veikia, kaip ir kuo gyvena. Visų pirma, mūsų dėmesį patraukia jo pavardė. Žiežirba. Kodėl Žiežirba?

STASYS JUREVIČIUS Pabaiga. Pradžia Nr. 15 Taip baigiasi tėvų era, prasideda vaikų vaikelių, parazitų parazitėlių metai. Iki šiol buvome susidūrę su kaimynais, kurie dar bandė būti lyg ir žmonėmis arba bent jais dėtis. Tačiau atėjo nauja karta, dažnai neišsaugojusi jokio žmogaus dvasios pavidalo. Tai maždaug keturiasdešimtmečiai, ne kartą sėdėję kalėjimuose ir kitokius gyvenimo universitetus baigę.

STASYS JUREVIČIUS Tęsinys. Pradžia Nr. 15 Ir šiaip nepėsčias kaimynas iš dešinės. Jam vis per maža žemės: nors ir atsargiai, vis mėgina sukti sklypų ribos liniją į mūsų pusę, o visu frontu sėkmingai veržiasi į kitų kaimynų valdas, mat anie kitur turi dar bene du sodus ir šiuo rūpintis tiesiog nespėja. Tad kodėl jiems nepadėjus? Ir padeda: perdaro savo sklypo…

STASYS JUREVIČIUS Gal ir velnias mus nunešė į tą sodą – būtent į tą, o ne į kokį nors kitą. Žmona daug metų vis geidavo įsigyti sodą: girdi, ir atgaiva, ir vasarą šiokia tokia materialinė nauda. Aš spyriojausi. Tačiau kiek gali spyriotis? Tiesiog nevyriška. Tad vieną dieną pasidaviau – sutikau. Ir iš tiesų, jei išdrįstume prisipažinti: visa kur tie vyrai…

ROSANA LUKAUSKAITĖ – Ar mes – kiaulės? – Ja ja!.. Popiet mama paprašė, na, gerai jau, liepė sutvarkyti namus ir pakloti lovą svečių kambaryje, nes vakare apsilankys ir liks visai nakčiai kiaulė. – Mes turime svečių kambarį? – nusistebėjau. – Tai svetainė, mieloji… – A, – ironiškai vyptelėjau.

JONAS VAICEKAUSKAS Žvyrkelis kilo į kalniuką išsiriesdamas jauno pušynėlio pakraščiu. Baigiant pasiekti aukštumėlę, medžiams praretėjus, pakraštyje pasimatydavo senas, pakrypęs kryžius. Pirmuosius kartus pro jį važiuojant, pavėluotai ir netikėtai, tarsi stebindamas kitoje pusėje pasirodydavo namas. Čerpių stogas buvo lyg per arti ir per žemai, nes kelias su posūkiu už kalvelės tuoj leidosi žemyn, taikydamas į tilčiuką.

LAIMA PETRAUSKIENĖ Gyvenimas keičiasi ir keičiasi, nesustabdomai keičiasi. Kartais į gera, kartais į bloga, o kartais ir vienaip, ir kitaip iškart. Vargšas žmogau, dėl to esi sutrikęs, nes nenusprendi, kaip tuos pokyčius apibūdinti, ir nežinai, ar iš to juoktis, ar dėl to verkti.