LiteratūraProza

Čia ilsisi ramybėje

VÁCLAV PANKOVČÍN Autobusas toliau nebevažiavo. Adamas Leideris išlipo Žemutiniame Fakliake. Iki Marakešo teko eiti pėsčiomis. Buvo suirzęs: traukinys pavėlavo gal dešimčia minučių, ir jis nespėjo į autobusą, važinėjantį tik du ar tris kartus per dieną – visai to nesitikėjo. Kito autobuso būtų turėjęs laukti apskrities mieste tris su puse valandos, tačiau taip ilgai laukti jam nesinorėjo, ir jis verčiau įlipo…

Orientacininko treniruotė

PETRAS RAKŠTIKAS Margas šuo pilve neša geltonus blynus. Neša blynus ir kailyje, sumaišytus iš baltų ir juodų sausio peizažo ingredientų, pagardintus šiltos būdos kvapais, žvitriomis blusomis.

Stiliaus pratimai

RAYMOND QUENEAU Tai tekstai, išversti iš prancūzų kalbos per pradedančiųjų vertėjų dirbtuves, 2010 m. gegužę surengtas Lietuvos literatūros vertėjų sąjungos. Jas vedė Akvilė Melkūnaitė, konsultavo dr. Rita Miliūnaitė. Turėjome prabangą dvi dienas diskutuoti apie minties ir kalbos subtilybes, puikus pagrindas diskusijoms – prancūzų rašytojo Raymond’o Queneau (Reimono Kenò, 1903–1976) knyga „Stiliaus pratimai“ (Exercices de style, 1947).

Prisikėlimai

ROLANDAS KAUŠAS Jam gimus, kyla didžiulis sambrūzdis, pasirodo trys kaimynai su dovanom ir užsidaro su tėvu virtuvėj aplaistyt vaiko. Motina, kaip paprastai, tik dėl viso pikto paburnojusi, esą tėvas „ir vėl prasideda su piemenimis“ ir „namai po tokių apsilankymų atrodo kaip tvartas“, barsto pudrą ant kūdikio paraudusio užpakalio, pakaitom jį bučiuodama. Lauke ryškiai šviečia žibintas ir masina naivius vėlyvus praeivius.

Tobulas

RŪTA JAKUTYTĖ O mes tokie bailūs, tokie bailūs, taip drebam, kad nusivilsim savim, nusisvilinsim, nusismailinsim ant savigraužos smaigalio iki drebulio apsaugotas sėdynes, todėl geriau nieko nedarysim, nepakelsim nė blakstienos, zuikiškai tylėsim ir tik klausysim „Love will tear us apart“, siaubingai bijodami patys susiplėšyt sužinoję, kad nesam tobuli ir iš tikrųjų

Gyveno kartą

GINTA KAZLAUSKAITĖ Gyveno kartą mergaitė, kuri norėjo būti laiminga. Ji nežinojo, ar laimė yra jausmas, ar daiktas, ar laikotarpis, ar darbo rezultatas. Todėl nesumojo, ar jai tobulinti savo jausmus, ar jų nusipirkti, ar laukti tinkamo momento. Nusprendė imtis visko iškart. Šiaip ar taip, vis tiek neturėjo ką veikti.

Iš etiudų albumo

AUDRIUS MUSTEIKIS Nilas Nilas Žurnalisto pasaka Sielos grynuoliai ir yra sunkiausiai išnarpliojami kazusai. Jie plasnoja ten, kur garsas sveikina liniją, spalvingos dėmės gražiai lygiuoja penklinėse ir žvaigždė žvaigždei sako ei.

Šuo, kuris įlipo į autobusą

KOTRYNA ULAN Pro juodą trumpaplaukį kailį išsišovę šonkauliai ima smarkiau kilnotis, nes šuo staiga pradeda giliai alsuoti ir kosčioti, iškišęs liežuvį. Atsitupia pakumpęs, išsišovusiom mentėm ir bando atgauti kvapą. Kai kiek atsigavęs mėgina paeiti, susipina kojos ir jis virsta ant šono.

Paukštis neskiria sapnų nuo realybės

SANDRA BERNOTAITĖ „Mažyte kamarėle žmogaus viduje, karsteli, mažasis lopšy, tu esi mano tikslas.“ Hermann Hesse, „Prieglobstis“ (1) Raudonasis sąsiuvinis. Dabar kaskart, kai atsiverčiu jį, ne, prieš tai, vos tik paimu į rankas, vos paliečiu viršelį, prisimenu tą nelaimingą pavasario dieną ir tą spalvą po mano akių vokais.

Neturiu iliuzijų

GILBONĖ Neturiu iliuzijų, nes nelabai suprantu, ką tai reiškia. Protingiausia, aišku, būtų pažiūrėti į žodyną. Taip, lotyniškai illusio – išjuokimas; apgaulė: 1) įsivaizdavimas, matymas ar suvokimas neadekvačių objektų, realiai neegzistuojančių; 2) tikėjimas nerealiais dalykais; 3) prk. nepagrįsta viltis, neįvykdoma svajonė.