LiteratūraProza
Kai skauda žiaunas
RŪTA JAKUTYTĖ Susikratę iki nepatogaus būvio, žodžiai nenori būti įdėti į niekieno lūpas, išstatyti kitų nuomonei, kitų pažiūrėjimui, vis tiek tai nebus ta pati frazė, tas pats sakinys, jei jį išgirs skirtingos ausys.
Laikas eina
VIRGINIA WOOLF Ištrauka iš romano „Į švyturį“ („To the Lighthouse“). Romaną artimiausiu metu išleis leidykla „Vaga“. _ Tad, visiems žiburiams užgesus, mėnuliui nugrimzdus ir į stogą barbenant lietučiui, žemėn ėmė lietis neaprėpiama tamsa.
Trys rytai
EGLĖ RAMOŠKAITĖ Pirma pastraipa: apie tai, kaip pabudusi nutariau, kad pabudimas yra vienos baisesnių sekundžių paroje. Pirmosios naujos dienos sekundės panašios į skendimą: galvoje tuščia, akys aptrauktos vis dar blėstančių sapnų tinkleliu, lūpų praverti nesinori
Kaip buvo gaminamas Robinzonas
ILJA ILF, JEVGENIJ PETROV Tokius Iljos Ilfo ir Jevgenijaus Petrovo kūrinius kaip „Aukso veršis“ ar „Dvylika kėdžių“ Sovietų Sąjungoje buvo galima gauti tik „iš po prekystalio“, o filmuose skambėjusius posakius cituodavo, kaip tada buvo sakoma, „visa šalis“.
Gėlių Dievo Motina
JEAN GENET Siūlome kontroversiškojo prancūzų rašytojo, dramaturgo ir poeto Jeano Genet (1910–1986) debiutinio romano ištrauką. Romaną netrukus išleis leidykla „Kitos knygos“.
Kompensacija
NIDA TIMINSKAITĖ Gavusi kvietimą į žymios avangardistės parodos atidarymą, Skirmantė nė kiek nenustebo. Suintrigavo tik kvietimo dizainas, primenantis vakarykščių pietų likučius, ir dailininkės vardas – Berta
Pasaulio Kraštas
INGER CHRISTENSEN Inger Christensen (1935–2009) – danų poetė, romanistė ir eseistė, Danijos akademijos, Bielefelder Colloquium, Académie Européenne de Poésie, Akademie der Künste narė, pelniusi įvairiausių nacionalinių ir tarptautinių apdovanojimų
Visai neįdomi pasaka apie tai, kaip įėjau pro išėjimą
VAIDAS KARLONAS Neturėjau ką veikti, tad nusekiau paskui save. Laikydamasis saugaus atstumo, spėliojau, kuo dar galiu save nustebinti, bet viskas buvo šimtąkart matyta, kad net pats savęs nedrįsau prašyti ką nors pakartoti darsyk. Ir stebėjausi tuo, kad nieko nuostabaus nevyksta.
Kaip persitvarkė žmonija
GENOVAITĖ BONČKUTĖ Kartą vienoje valstybėje pradėjo siautėti nuožmūs kalnų katinai manulai. Lūšies dydžio manulai puikiai laipiojo bet kokiom sienom, šokdavo ant žmogaus iš viršaus ir perkąsdavo gerklę. Kuo daugiau žmonių apgrauždavo manulai, tuo darėsi protingesni.
Obuolys
EGLĖ RAMOŠKAITĖ Paprastai obuolių nevalgau, nes susuka vidurius ir ima skaudėt skrandį. Turbūt dėl to šiandien iškritusi ne ta koja, o paprastai, jei tikėsim liaudim, kiekvieną dieną būtent ne ta ir iškrentu, pasiėmiau kirmėlėtą sugyventinės obuolį ir ėmiau jį graužti: tiesiog absurdui suabsurdinti.
