PAULIUS NORVILA Nieko nėra nemokamo. Kitais žodžiais tariant – už viską šiame pasaulyje reikės atsiskaityti. Tiesa, būsimasis laikas čia vien tam, kad gražiau skambėtų ir suteiktų vilties. Iš tiesų, atsiskaityti reikia čia ir dabar. Jau šį vakarą.

RITA UŽTUPAITĖ Malvina seniai nujautė ir net žinojo apie nuožmiojo kario egzistavimą visiškai šalia, o gal net savo viduje, sieloje, ląstelių atmintyje. Matyt, pirmąkart atpažino jį Kaune, to miesto toks pavadinimas – iš žodžio „kaunasi“, gal todėl ji ir atgimė tame mieste, pagarsėjusiame savo kovomis?

AISTĖ KISARAUSKAITĖ „Vakariniame kalno šlaite…“ Rašau, nors taip jau esu rašiusi. Negaliu paaiškinti, kodėl man kartais galvojasi ši frazė. Matyt, turėčiau ją įgyvendinti, sukurti apsakymą, kur kelius siekianti sausa žolė šnara einant gerai pažįstamu takeliu, į kalną kopti man nėra sunku – netoli.

RAMUNĖ DAMBRAUSKAITĖ Suglebęs drybsau šviesoj, apgriuvusioj keturių besienių sienų iškasenoj. Tikrai, kiurksau vaiduokliškoj kambario liekanoj. Iš pradžių pagalvojau. Pirma – apie pavasarį.

INEZA JUZEFA JANONĖ Nei šį, nei tą anuomet leptelėjo slaugė, pareiškusi, kad man gimdyti ir gimdyti, nes pienas nuolat teka iš krūtų, jo vienam kūdikiui per daug, todėl reikėtų man gimdyti ir gimdyti, geriausia dvynukus, o gal ir tris ar keturis iš sykio… Dabar jau būčiau turėjusi būrį suaugusių vaikų.

MARTYNAS VALIUS Vokas su antspaudu. Jūsų valdos po mūsų apgula. Praneškite savo miesto vyrams, kad papjautų po avį, didesnę, riebesnę, kur ganyklose kitas išbaido ir daugiausia žolės nuėda. Pasakykite moterims, kad išvirtų avienos sriubos, tokios, kur taukai stemple nuslysta

DANUTĖ KALINAUSKAITĖ Jųdviejų baidarė slydo pro krantus su nulinkusiais vandenin gluosniais, „privačias valdas“, „atsargiai, piktas šuo“ ir lieptus, sulipusius į meldus.

JURGA TUMASONYTĖ Odeta sėdėjo priešais stalelį su ovaliu veidrodžiu. Nervingai įkišo pirštą į miniatiūrinį indelį. Balzganu, žmogaus gleives primenančiu kremu patepė kairį paakį, tada – dešinį. Atsistojo, užgesino šviesą ir atsigulė į savo prabangų, plačiakraštį guolį.

ARDŽŪNA Kodėl jis mane muša?! Ypač vakarais. Ne, ne vakarais – rytais! Girtas. Ne, ne girtas, bet pagiringas.

PETRAS RAKŠTIKAS Dangaus, miško ir lauko trispalvę plaiksto vėjas. Mišrus vabzdžių choras iškilmingai gieda vasaros himną. Kregždės vaiko svetimoje teritorijoje pasiklydusią varną.