UGNĖ RAŽINSKAITĖ Persirgau rugsėjį, „viržių mėnesį“, kai tie trapūs augalėliai laiko apkėtę miesto namų palanges puriu rausvu kilimu. Mielai panardinčiau pirštus į drėgną vazono žemę, tik tas blyškus veidas lange su balta skepeta, užvyniota ant pakaušio, man primena liesą mergaitę geležinkelio stotyje…

MARIUS PLEČKAITIS Dalykas prasidėjo, kai gavom tą užsakymą. Visada siūlydavau atsisakyti mažagabaričių „pašūdaliojimų“ ir imtis rimtesnės gamybos: kolonų, cokolių, sieninių plokščių. Kad ir kaip ten, žiemą kažkaip pragyventi reikia, tad versdavomės ir nepelningų, laiko ir energijos gręžimu pasižyminčių produktų gamyba.

EGLĖ RAMOŠKAITĖ Apie tai, kokia turėtų būti tobula moteris: kai balkone su taure vyno nostalgiškai stebėjau kates, spoksančias į mano pučiamus dūmus kamuoliais, rutuliais, taurėmis ar netgi kotletais ar bulvių koše. Manau, kad, jei būčiau vyras, galėčiau be paliovos grožėtis moterimi su taure vyno rankoje.

RŪTA JAKUTYTĖ Ateinu ir atsisėdu prie menkiausiai apšviesto staliuko su dviem kėdėmis. Turbūt tai mažiausias staliukas, koks tik gali būti, ir jam neužteko atskiros lempos, kokios grėsmingai žemai kabo virš kiekvieno stalo.

LAURA ŠVEDAITĖ Jeigu nori pasveikti, turi išeiti pasivaikščioti. Beveik Niekam Nežinomas Senis Pirmadienis Abejingai guliu lovoje ir, rodos, jau visai greitai imčiau ir numirčiau – jei ne tos kambario dulkelės.

GRETA SIRVIDAITĖ Pro debesų marlę sunkiai skverbėsi geltonas ovalas, kuris ilgą laiką, it nuo batuto pasispirdamas, šokinėjo tai iš vienos, tai iš kitos vietos, kol galiausiai savo briauna pradrėskė debesų paklodę ir išlaisvino Žemę iš neregystės.

UGNĖ RAŽINSKAITĖ Nostalgija Išsupsiu gomury kartumą iš sulaukėjusių meškauogių skvere: ten ilsisi neprijaukintos vasaros, sulyti bronzos liūtai, fontanas vidur aikštės – klampus ir senas auksas sunkiasi iš dugno, iš pakraščių cementas smilksta gvazdikėlių aitrumu.

GINAS ŽIEMYS Aš – Flavijus, Cezarijos sūnus, – žengiau Apijaus keliu. Pūtė dviejų nendrių stiprumo2 sirokas3. Žynė dar iš vakaro pranešė apie artėjantį nuo jūros lietų. Nutariau pasinaudoti proga ir truputį pasivaikščioti. Nuėjau iki pakrantės ir grįžau atgal.