Iš pradžių jis gimė mano mintyse, ne, jis pats tebuvo viena atsitiktinė mintis, suvirpėjusi klaidžiame sąmonės voratinklyje, ir daugiau nieko. Suvirpėjo ir dingo. Tačiau kažkas visgi nutiko, jeigu ėmiau apie jį galvoti kasdien. Negalėčiau paaiškinti, kas mane tai skatino daryti. Nebuvo jokių keistesnių ar reikšmingesnių aplinkybių. Dienos plaukė pilkos ir vienodos, nejuntamos – kaip debesys. Tačiau viduje jaučiau kylančią jėgą,…

Įkiši ranką į kišenę, o ten tik raktai. Paprasti, metaliniai. Ne kažin kokie stebuklai ir už durų, kurias atrakini. Nelengva surasti stebuklą. Ant šviesos šulinio rentinio krašto straksėjusi nemiga paryčiui paslydo ant gaidžio balsu pragydusios penktos valandos, krisdama nusitvėrė už nakties sijono krašto, ištraukė juodą siūlą ir, ardydama nuo dangaus tamsą, nusileido ant žemės su nuostabos pilnomis akimis, iš kurių…

Prieš kiek laiko man nutiko labai nemalonus įvykis. Norėjau darbe palaistyti ant spintos stovinčią gėlę, ir kadangi visos paprastos kėdės buvo išneštos į tądien vykusią konferenciją, teko stotis ant sukamosios. Numaniau, kad tai pavojinga, bet visuomet juk tikiesi geriausio. Arba neįvertinau savo ūgio, arba gėlė stovėjo toliau, negu iš pradžių rodėsi žiūrint iš apačios. Gal todėl ji taip ir nyko…

Neseniai sutikau savo draugą Praną. Nepasakočiau apie tai, niekam neužsiminčiau netgi vienu žodeliu, jei tas susitikimas nebūtų manęs mažumėlę nustebinęs. Bet apie viską nuo pradžių. O pradėsiu savo pasakojimą nuo laikų, kai mes abu tebesimokėme mokykloje ir ateities laukėme su neįtikėtinu, kone karštligišku nekantrumu. Gerai prisimenu paskutinę klasę ir tą vidudienį, kai jis priėjo prie manęs; aš dariau namų darbus…

„Ar čia tu?“ – paklausė kažkas girgždančiu balsu, klūpantis tarp keturių kambario sienų, kurios buvo apkaltos rausvais senoviniais apmušalais. Langeliai buvo nedideli, tarsi šviesos lopai ryškiame audinyje. Saulės spinduliams krintant pro juos, kambarys žėrėjo it rubinas. Viskas jame apsitraukdavo kietu spindinčiu raudoniu, rodės, kad daiktai ir visa tvyranti jų energija tėra nedidelis inkliuzas raudono spindėjimo narve. Ant sienų kabėjo įrėmintos…

Pasakojimas apie Mariną Jos vardas buvo Marina, gan įprastas ir dažniau rašomas Марина Михайловна. Vaikystė gana dramatiška iš pat pradžių: taip ilgai lauktas centrinės perkėlos kapitono vaikas gimė jautrus aplinkai, silpni plaučiai ir širdies ydos privertė keltis iš partijos skirto buto uostamiestyje. Mat po dar vieno astmos priepuolio tėvo Michailo senas pažįstamas gydytojas Antonas sunerimęs rekomendavo mažajai mergaitei gryną orą…

Jau nuo pat vaikystės Jurijus norėjo įsigyti gražų naują butą aukštomis lubomis, su langais į pietvakarius, o kartu ir į parką. Jam akyse vis rodėsi ateities vaizdai, kai jis apie penktą vakaro balandžio mėnesį sėdi fotelyje prie lango oranžine spalva aplietame kambaryje. Negalvojo tada Jurijus, ką jis pats veiks tame kambaryje. Neapmąstė nei suplanavimo, nei baldų, nei sienų dažų. Tiesą…

Pati sako, šitie mūsų kieme augantys bananai yra patys brangiausi pasaulyje. Dėl sąnaudų, iš kurių svarbiausias – vanduo. Pietinėj Kalifornijoj lyja gal šešiskart per metus. Geriausiu atveju. Bet, užuot nerimavęs, esu slapčia linkęs didžiuotis: brangiausi, mūsų kieme. Šalia žemės drebėjimų ir saulėlydžių. Be to, nors tai ir nėra pakankama priežastis ant jų liet vandenį, bananmedžiai man primena grybus ir šeimos…