LiteratūraProza
Šėtono dienoraštis
Šiandien sueina lygiai dešimt dienų, kai įsikūnijau į žmogų ir gyvenu žemišką gyvenimą. Mano vienatvė didžiulė.
Dermiušas
Jis išgalabijo trijų asmenų šeimą, kad pasiglemžtų muzikinę dėžutę, kurios gviešėsi jau keletas metų. Neprireikė nė tūžmastingos pono Lebefo – prokuroro – iškalbos, bergždžia buvo ir pono Bridono, gynėjo, kalba. Kaltinamasis buvo vieningai pasmerktas myriop. Ir neatsirado nė vieno, kuris jį užstotų, – nei salėje, nei kur kitur. Masyvūs pečiai, buliaus kaklas, didžiulis plokščias veidas be kaktos – vien žandikauliai…
Plieno audrose
Traukinys sustojo Bazankūre, nedideliame Šampanės miestelyje. Išlipome. Su nepatiklia pagarba klausėmės lėtų fronto valcavimo staklių taktų – melodijos…
Niekada
Žydinčių rapsų elektra tebekibirkščiavo akyse, nors jau buvo nuvažiuota apie dešimt kilometrų, geltona jūra – laukas liko toli už nugaros, tiktai akys niekaip negalėjo pamiršti tos aštrios, akinančios šviesos, o širdis atsikratyti staiga užplūdusio jausmo – skausmingo ilgesio, svaigios laisvės, aštrios savigailos – visko viename. Net oda pašiurpo, kai tas jausmas staiga tapo aiškiu supratimu, kad visą laiką gyvenai ne…
Pamėja, arba Pasakojimas apie kailį. Pora ištraukų
Mano vardas Pamėja. Kol kas aš vienintelė Pamėja visame pasaulyje. Šitą vardą sugalvojo mama ir dėl jo patyriau nemažai vargo…
Nakvynė Berlyne
Bute vėl nutiko tas pats: tik užtrenkus duris, išoriniai įvykiai nutolo. Nusiaviau batus ir suabejojau, ar buvau išėjęs toliau nei iki šiukšlių konteinerio…
Vertimai
Aš esu supuvęs medis. Aš – vienintelis likęs medis. Kadaise ten, kur augu, mūsų buvo daugybė…
Nakvynė Berlyne
Be abejo, čia turėjo būti įpainiotas tarpininkas, pagyvenęs aukštas vyras didele galva, kurios oda (toks įspūdis) truputį negrabiai užtempta ant kaukolės, ant išsišovusio antakių lanko ir įdubusios smilkinių srities. Vilkėdamas be požymių, nei madingą, nei senamadišką liemenę, jis pasitiko mane laiptinėje ketvirtame aukšte ir, užsikvempęs ant turėklų, iš viršaus žiūrėjo į sukaitusį ir pūtuojantį po spartaus ėjimo nuo metro stotelės…
Įmantrus nuobodulys. Vienos kelionės istorija
Bet vienišumas ir bendravimas yra du to paties reiškinio veidai. Maurice Merleau-Ponty, „Kitas ir žmonių pasaulis“ Aš dirbu Seimo kanceliarijoje. Kartais, kai mano stalą užgula tiek lapų, kad net K. nesusitvarkytų, išeinu pasivaikščioti. Nors dar ne pietų pertrauka, man niekas nepriekaištauja. Kartais susimąstau, kad galbūt jie net nepastebi, jog išeinu: ant mano darbo stalo tokie gūbriai sąskaitų,…
Velykų savaitę
Mama įbruko man delnan keletą varinių monetų ir, mane jau pamiršusi, su ataušusiu lygintuvu rankose nuskubėjo virtuvėn…
