Matyt, ji išgirdo mano širdies dūžius, atsimušančius į juodą ekraną, ne kitaip.

– Kas vėl? – pasirodė jos baltas chalatas…

„Esu sueižėjęs kamienas, ¬¬– sako senė, pikta apsilaupiusi moteris, kuriai nuo veido byra žievės, viena po kitos lyg gyvenimo metai, traškant pykčiui lyg šakoms. – Esu susenusi liepa, nevedanti kvapnių žiedų. Pykčio demonai apsėdo visą mane ir mano moterų giminę. Ji juoda upė, masė, plaukianti mano akyse. Neiškalbėta. Neišsemta. Bet jos galia didžiulė. Visų susitvenkusių upių jėga didžiulė.“ – Ką…

Sraigtiniais laiptais užkopusį į antrame aukšte esantį registracijos biurą Francą Bakenbaumą išsyk pasitinka įmitęs lyg buliukas ir plačiai išsišiepęs apsaugos darbuotojas. Jis maždaug kas dešimt sekundžių taisosi pūpsantį švarko atlapą, iš už kurio kyšo rankena. Veikiausiai pistoleto – atrodo sunki ir blizganti…

Kartą ėjau iš universiteto – pavasarėjo, medžiai rožiniai, visa sproginėjo, veisėsi – klaidžiojau užsigalvojusi žvilgsniu po spalvas, akinančiai žydras dangus oponavo visokių atspalvių rausviems žiedams, – staiga praeivis, žemas, plačių pečių kresnas kinas sustingusiu veidu, bet įdėmiomis

Ant įkaitusio smėlio saulė paguldė metalinio stulpo šešėlį su lentele be užrašo „Pašaliniams vaikščioti griežtai draudžiama“. Šiltai įsikūręs šešėlis užmigo ir, įspėjamojo užrašo nepaisančių pėdsakais slinkdamas, sapnavo pažeidėjų klajones ligi septintos valandos vakaro, kol padėjo galvą ant bėgių, kuriais…

Tai buvo mažas kraujo lašelis, beveik oranžinės spalvos. Dabar pasakyčiau, kad dėl žemo hemoglobino. Bet kai tau vos ketveri ir įsipjauni pirmą kartą gyvenime, negalvoji, nei kodėl tas kraujas bėga, nei kokia turėtų būti jo spalva, tiesiog kiši pirštą į burną ir visa gerkle rėki. Gerai, kad kai tau ketveri, esi saugoma ne tik tėvų, bet ir senelių bei pernelyg…

Dmitrijus Doroninas Gebelsonas niekada nebuvo religingas žmogus. Negalima jo pavadinti ir ateistinių idėjų prigrūstu pipirų malimo malūnėliu, kuris kiekvienam pro jį praeinančiam gyvam padarui (pasirinktinai galėtų būti vienas lazanijos lakštas, jautienos antrekotas ar sibirietiškas koldūnas, pasižymintis ypatingu imlumu juodiesiems pipirams) bertų karčias savo skurdaus gyvenimo suvokimo tiesas. Vargu ar Dmitrijus Doroninas Gebelsonas apskritai turėjo kokią nors aiškią nuomonę apie religiją.…

Medvilnė ir šilkas. Galite netikėti, bet tai magija. Lotus įsigijo mėlynus ilgus medvilnės su šilku marškinius, jų apykaklė buvo rytietiška. Nuo jos nebuvo galima atitraukti akių…

Prieš dvejus metus mes mokėmės gyventi. Dabar mokomės išgyventi. Ir mūsų gyvenimas, ir išgyvenimas prasidėjo ligoninėje. Kai man atnešė kūdikį ir pasakė, kad tai – mano sūnus, visų pirma atkreipiau dėmesį į jo kepurėlę su mėlynais krašteliais (parduotuvėje ant manekeno atrodė kitaip) ir mažytį spuogelį ant dešinio skruosto. Na, tikiuosi, greitai išnyks, pagalvojau. Naujagimis buvo nupraustas, visai ne raudonas, didelėmis…

Guliu po palme. Tiesą sakant, ji netikra. Iš tikrųjų guliu netgi ne po palme, o kokie dvidešimt metrų nuo jos…