LiteratūraPoezija

IŠVARI PREMA

mes kaip skirtingos planetos
skriejančios tomis pačiomis trajektorijomis
vienas kitą atspindėdami
vienas kitą švelniai prilaikydami
širdžių šešėliais
dalia linkevičiūtė

grafikas

vizitai pas gydytojus tinklinio treniruotės
teatrai gimtadieniai pasimatymai
ir truputis tuščios vietos
darbui
dulkinimuisi
vienatvei
ALVYDAS JEGELEVIČIUS

Lapkritys

Lap lap per lapus – supus jie, supus
bet rudenio spalvos pabus vėl, pabus
kas rudenį mėtys ir mūsų metus
kol rūdis išvysime savo veiduos
vėlu bus, vėlu, bet rudenys švies
spindės lapų auksas kituose veiduos
ALINA BORZENKAITĖ

Šiaurinės žuvys

Sūdytoj jūroj ištirpsta Helados vaizdai,
žvejo valtelė siūbuodama ilgisi uosto.
Slankioja tarp vynuogynų pilki asilai,
gaudžia cikadų laukai ir citrinos sunoksta.
Dvelkia džiovintom žolelėm pietinė lanka,
vėjyje dreba smailiųjų spygliuočių viršūnės.
VYTAUTAS V. LANDSBERGIS

sodininkas

Neprimink kas graudu svarbiausia
mums sodas! Čiupk glėbin ir bėgte į pilį
nunešk tėvui. Pirmiausia lai apžiūri
paskęsta obelų žieduos
iš grožio numiršta
LAURYNAS KATKUS

Etiopų mišios

Savaime suprantama, tai labai represyvu.
Vyrai ir moterys, apsisupę skarom su vaivorykštiniais kraštais, atskirai.
Kairėj – smulkučių mumijų pulkas, jos pamaldesnės nei jie. Matai, visur panašiai, palinguokim galva (nelinguoju, toks posakis).
Vaikigaliai karstosi gotiškais suolais ir iš nuobodulio prašosi į tualetą.
Įsitaisau kampe, vienintelė viešnia iš šiaurės.
EMILĖ VARKULEVIČIŪTĖ

Iš(si)dalinimas

Sapnavau, kad ruošiuosi į tavo laidotuves.
O tu stovi prieš mane ir sakai:
„Vilkis tą suknelę, ji man gražesnė.“
Aš nepaklūstu.
Sapnavau, kaip ruošiuos į tavo laidotuves.
Ir tu dažai mano lūpas, akis, blakstienas,
Lakuoji man nagus ir tyli.
VYTIS LAURYNAS PALŪKSTIS

Natiurmortas

Garbanos vėjo geltonos
Nualsę tritonų šokiai
Durpynas paliūnėj riogso
Žiogo spyruoklės sugurusios
Rausvos akivarų akys
Ant smilgos rudens suvertos
ALVYDAS JEGELEVIČIUS

Gražus ruduo

Gražus ruduo, tiktai ne mūsų
nuplikęs aukso liūtas
užkriokia mirtinu balsu
ir žlegteli pakriūtėj
JOKŪBAS KODORAS

Veidrodis

išryškinęs juostą
tamsiame kambaryje
neberadau savo indėlio
į pasaulį ir prasmingą
būvį