LiteratūraPoezija
Eilės. ERNESTAS NOREIKA
mėlynoji jaučiu, kaip vėjas už rankos vedžiojasi kvepalus, kaip kvepia purslai alyvų giraičių ir žaibuojantys žvirbliai, tai laiškai, paliesti ugnies origamio, ir šokančios kapų gėlės ir mėlis tas mėlis toks šonkaulis ryto, panašus į tave, upeveide, o smėlio nebūta, tik akyse šiek tiek pripustyta žiedadulkių, bitės aptupia veidą, tarsi rytojuj nieko nelieka
Eilės. RYTIS RADAVIČIUS
Kolekcijai Drugeliais nukabinėtas paveikslas Senam aukcione Laukai ir pievos Iš atminties Tolimose šalyse Paveikslai perkami už milijonus Galvojau Apie vieną dieną Ir apie amžinybę Ir apie kainą
Eilės. STASYS STACEVIČIUS
Prakeiktos tos bangos! – negarsiai sušunka visai nepažįstama, godžiom akim, įspūdingom krūtim atsigręžus į jūrą. Jos veidas mįslingas, o visas jos kūnas nelyg ant ribos – liepsnot ar jau gesintis?
Eilės. MINDAUGAS PELECKIS
Lietus – pavargęs kapsintis be vardo paliečiantis palangės skardą gal CERNO jis sukurtas o gal Dievo ateina kai kviečiu kasnakt
Eilės. KOTRYNA KLIMAITYTĖ
Meditacija I papilvę maudžia pirmajam pavasario vėjui nuslydus džinsų aptempta šakuma norisi kavos, ilgos cigaretės, rožės iš nepažįstamojo rankų draugė dviprasmiškai konstatuoja: tau reikia nuleisti
Eilės. MILDA JURKEVIČIŪTĖ
Varnai Virš kupolų – Kybo saulė. Tirpinkime laikrodžius, Siekime Išėjimo. Kas? Kas? Kas? Klausimų gėrimas: Girtos dvasios. Ieškokime vandens.
Eilės. MANTAS BALAKAUSKAS
Griežti tyla Žiema griežia mažyčiais kvartalais ir dažniausiai tai daro baltais dantimis, ritas gilyn į šešėlį nebylės vėlės, pėdsako įspaudai tvarstyje gimsta.
Eilės. JONAS VALONIS
● Įsivaizduok! Paliekanti tą vietą, kur esi. Pakylanti virš visko. Matanti jų ašaras – Jų nepasiekiamą siekį tavęs.
GINTARAS BLEIZGYS. eilėraščiai iš jonos dienoraščio
filologiją universitete baigiau maždaug prieš penkiolika metų orūs penkiolika metų su rinktiniais lietuvos poetais, buvo labai gera skaityti išeiti iš savo gyvenimo kur jis yra kuris yra mano kurišeinu kuriam gyvenime jie rašo plauko poezija kuriam mano gyvenime
