Šokis Voro kojelė blusos sparnelis žiogo akelė leliumai leliumai

šuo prie kelio gaurai vėjyj kad tik jis nesulotų šeimininku tavęs nepaverstų

Stereo Sala tarsi medžiaga vietoje to, kas liūdna ir linksma. Kosulys ir saulė. Jūra, vėjas ir kosulys. Skirtybės saloje susiglaudusios.

FEDERICO GARCÍA LORCA

Joninės Kur saulė virė mėnesėlis kepė kur du gaideliai dvi vištelės kūlė malūnai malė juodus laiko žirnius baltais sparnais šviesiausią metų naktį

Žydintis medis tai žydintis medis išauga jai iš širdies tai žydintis medis išauga jam iš širdies tai žydinčio medžio kvepėjimas muša į veidą ir jos burnoje prasimuša šypsena ir jo burnoje prasimuša šypsena

žiūriu į daugybę tuščių ikonų, ar jos verias, ar man čia sklaidytis jau laikas – gal jau laikas – jau virpa viduj mažytės mandalos, o kai sakau „gal jau laikas“, nustoja virpėt ir tada jos namas yra, todėl – ne laikas. dar ne laikas.

aidas nuo molo dar nesuriškit man kojų lyg suskilusių irklų pamažu plukdau save gulintį laivo dugne staugia vėjo plėšomos žiotys irkščia virš galvos prakiurę paukščių pilvai