LiteratūraPoezija
H. D. (Hilda Doolittle). Eilės
Kaitra O vėjau, praplėški šį karštį, įsirėžk į jį, sudraskyk jį į gabalus.
VITALIJA BOGUTAITĖ. Eilės
II Nusinešiu su savim, ko negalėjau kitam atiduoti.
JOLANTA SEREIKAITĖ. Eilės
Netikrumas Sename dvare Italai suka kiną Butaforiniuos kambariuos Butaforinės lovos ir veidrodžiai Nesisėsk ant jų – Jie trapūs kaip ir tos spintos Kuriose nerasi net apgraužto skeleto
Eilės. VALDAS GEDGAUDAS
Žaidimo pabaiga Ar nepavargęs? tu žilviti tūta tūta Jau šiek tiek pavargęs žilvitėli tūta Nebejuokauji? tu žilviti tūta tūta Dar šiek tiek juokauju žilvitėli tūta
Eilės. VAIDA ARMONAITĖ
Gulėdavau po sūpynėmis, buvau toks, kurį retai kas pamatydavo. Dieną supasi vaikeliai, vėliau keletą valandų supasi vėjas, jo šviesios, ilgos kojinės gerai matomos tamsoje.
Eilės. PIERRE ALFERI
štai ir viskas prozos dėlei nebėra daugiau maldos rytinės tat supeckiota ir tai yra gražu visados retro kaimyno minties neatpažįstamas kvartalas iščiulptas bet šviežias nuo vakar
Eilės. ANNA ACHMATOVA
Kaip laikrodžio gegužė gyvenu tolydžio, Miško paukščiams nepavydžiu. Vis kukuoju prisukta. Bet lemtis šita… Žinai, jos tik priešui linkėti Galėčiau.
Eilės. AUDRIUS MUSTEIKIS
Oro poema priglunda prie pečių bolero tobulai ir jie ploja džiaugsmingai ir tarsi pasveikusios po nerimo ilgo – nerimui smogia kojos
Eilės. MINDAUGAS NASTARAVIČIUS
vienas „…ir nešu save ant pečių.“ Tomas Vaiseta matai, kokia eilė susidarė, eilė, kurioje tiek stovėta ir laukta, akimis palydint kiekvieną, esantį prieš tave
Fizio(a)loginės improvizacijos
Minties akmuo Išugdėm auksinį vaikį. Kasdien filosofiškai veikė. Ieškojo minties akmens. Surado! Ir kad trenks… – – – –
