LiteratūraPoezija
Siuitos
FEDERICO GARCÍA LORCA
Eilės. VALDAS GEDGAUDAS
Joninės Kur saulė virė mėnesėlis kepė kur du gaideliai dvi vištelės kūlė malūnai malė juodus laiko žirnius baltais sparnais šviesiausią metų naktį
Eilės. EMILIS MILKEVIČIUS
Žydintis medis tai žydintis medis išauga jai iš širdies tai žydintis medis išauga jam iš širdies tai žydinčio medžio kvepėjimas muša į veidą ir jos burnoje prasimuša šypsena ir jo burnoje prasimuša šypsena
Eilės. IEVA GUDMONAITĖ
žiūriu į daugybę tuščių ikonų, ar jos verias, ar man čia sklaidytis jau laikas – gal jau laikas – jau virpa viduj mažytės mandalos, o kai sakau „gal jau laikas“, nustoja virpėt ir tada jos namas yra, todėl – ne laikas. dar ne laikas.
Eilės. RASA KUTKAITĖ
aidas nuo molo dar nesuriškit man kojų lyg suskilusių irklų pamažu plukdau save gulintį laivo dugne staugia vėjo plėšomos žiotys irkščia virš galvos prakiurę paukščių pilvai
Eilės. AGNĖ ALIJAUSKAITĖ
Ša! prakaito lašuos sumirkytas ramiai snaudžia žvakės ūsiukas mekenančios durys įleidžia ir viskas pakvimpa – – sanctus
Eilės. HAROLDAS BAUBINAS
Rašančiai mirtį geltonai ji rašo mirtį geltonai iš Grįžulo samčio gelmės siūlai sidabro driekiasi juoduma girių bulvarais miegančio miesto žvaigždyno verpėjos tai riksmas
Eilės. GYTIS MATULIŪKŠTIS
Įkišu ranką į agrastų krūmą Ten spygliai apglėbia raukšlėtą Odą Ją bučiavo kažkada mama Ir verkė aš maniau kad ji Šypsosi Agrastų krūmas jis sodintas dar Prieš karą senelio kastuvas žemėn Smigo
Eilės. INDRĖ VALANTINAITĖ
Kijevas (druskinė) Rūką perveria medinių cerkvių bokštai Rugsėjo pirmoji Kijevo priemiesčiuose Palei kelią suboluoja bantas, dvigubai didesnis nei pirmokės galva Su pasiskolintais vaikais prašančios išmaldos čigonės iš po sulopytų sijonų švysčioja rožinėm kojinaitėm, apsilupinėjusiu laku padengti pardavėjų nagai, ledų vežimėlis su išblukusiomis baltomis meškomis reklamoje,
Visi laiškai – žirafos
KĘSTUTIS NAVAKAS Hi, akvatorija, rašau neva eiliuotai, nes Poezijos pavasaris, Net Airijoj, kuri susideda iš vieno lango ir keturių sienų. Nėra grindų nei lubų, išbraukiau, jei būtų, nematyčiau visokių Šaknų / viršūnių (nesimato jų, bet sau nusipiešiau ant muilo).
