LiteratūraPoezija
MONTĖ. Eilės
Rangus oranžų tango ji sako Peterburge per metus tėra vos keturiasdešimt saulėtų dienų ir Ali Baba
RASA GELEŽINYTĖ. Eilės
in memoriam baltam staliukui užtikau jį malkinėj trūnijantį tą baltą staliuką raudonai dažytais šonais aukščiu reguliuojamu
NOJUS SAULYTIS. Eilės
paklausa aš truputį pavargau skaityti apie mergaites. apie jų kasas ar šypsenas, apie tai, kaip jos stovi suknelėmis glostančios vėją, sijonais ir kasomis rišančios upių mazgus.
Iš danų poezijos
NAJA MARIE AIDT Gimė 1963 m. Grenlandijoje, nuo 1993 m. – profesionali rašytoja (poetė, novelistė, dramaturgė). Debiutavo 1991 m. eilėraščių rinkiniu „Kol esu jaunas“ („Så længe jeg er ung“). Išleidusi 9 knygas. 2008 m. poetinį darbą vainikavo solidi eilėraščių knyga „Rinktinė“ („Samlede digte“).
GUILLEVIC. Eilės
Eugène’as Guillevicas (1907–1997) savo kūrinius pasirašinėjo vien tik pavarde. Komentatoriai dažnai pabrėžia, kad Guillevico eilės yra lyg jo gimtojo Karnako akmenys – nenugludinti, neišdailinti, tačiau autentiški. Už kūrybą 1976 m. buvo apdovanotas Prancūzų akademijos Didžiąja premija, 1984 m. – Nacionaline poezijos premija, 1988 m. – Goncourt’ų premija.
NERIJUS CIBULSKAS. Eilės
Visa, kas geriausia Štai ji, tavo nepamainoma deguonies lazdelė, kurios ieško, atrodo, kadaise užsimiršusios rankos. Tamsrudis prietemos cinamonas bemat sušyla atsiskyrusio žibinto šviesoj.
JOSIP OSTI. Eilės
JOSIP OSTI Josipas Osti (g. 1945) – Sarajeve gimęs poetas, eseistas, redaktorius ir vertėjas. Karui Bosnijoje įsisiautėjus, išvyko į Slovėniją. Pakeitęs gyvenamąją vietą, jis pakeitė ir kalbą – naujausios rašytojo knygos išleistos slovėniškai. Nors rašo jis kartais bosniškai, kartais slovėniškai, pats verčia iš vienos kalbos į kitą, neprarasdamas tikslumo ir ironijos. Eilėraštį verčiau iš slovėnų kalbos, į kurią jį išvertė…
ALEŠ ŠTEGER. Eilės
Lietuvių skaitytojams jau pažįstamas Alešas Štegeris (g. 1973) garsėja ne tik poezija, bet ir didžiule kelionių aistra. Kartą, dar prieš pradėdama versti jo kūrybą, viename iš slovėniškų portalų skaičiau straipsnį, kuriame poetas buvo apibūdintas kaip vietoje nenustygstantis žmogus, kurio kūrybai ir asmenybei reikia daug erdvės. Neilgai trukus sutikau A. Štegerį ir įsidrąsinau paklausti, ar jis galėtų išgyventi be kelionių.
ROBINSON JEFFERS. Eilės
Renkuosi kapą Sakiau jums kartą eilėmis – nesvarbu, ar skaitėt jas, ar ne, Apie nuostabią vietą, kur elniai sunkiai sužeisti Ateina mirti; jų kaulai guli pramaišiui mažose Kapinaitėse Po lapais prie mirguliuojančio kalnų upokšnio, ir jei Tie elniai turi sielas, joms tai patinka, patenkinti Ragai ir kaulai.