LiteratūraPoezija

DEIMANTĖ BANDZEVIČIŪTĖ. Eilės

Dieve Dieve, mūsų eilės vidutiniškos, Mes bijom Ir giedam Dieve, mes tau Nulipdėm altorėlį, Bet tik iš plastmasės

Iš rinkinio „Keltas per Lamanšą“

VLADZIMER ARLOV Vladzimeras Arlovas gimė 1953 m. Polocke. Baltarusijos valstybiniame universitete baigė istorijos studijas. Dirbo istorijos mokytoju, žurnalistu, leidyklos „Mastackaja litaratura“  redaktoriumi

CARL SANDBURG. Eilės

Carlas Sandburgas (1878–1967) – vienas iš didžiųjų XX a. pirmosios pusės amerikiečių poetų, kurio gausi poetinė kūryba neretai pavadinama autentiška amerikiečių poetinės dvasios išraiška. Verlibru šnekamąja kalba parašyti C. Sandburgo eilėraščiai – tai savotiška tos epochos Amerikos didmiesčio gyvenimo poetinė enciklopedija ir jo gyventojų, daugiausia – darbininkų klasės, portretų galerija.

PAULIUS NORVILA. Eilės

taip jis atranda taip jis atranda amžinybę netikėčiausiose iš vietų

ROSANA LUKAUSKAITĖ. Eilės

Žmogus su tūkstančiu feisbuko sąskaitų Daugelis kartoja kad nepažįsta nes temstant požymiai atrodo tarsi nemirtingojo bet kas gali suklysti arba atšauti matąs tik tai ką vakar išpylė ant kilimo mažytis neteistas tušinukas

NIDA TIMINSKAITĖ. Eilės

Būsenos tartum aš galėčiau nesapnuoti, nebūti, nekalbėti žodžiais įmantriais, svetimais, ilgesingais, užuominom, frazėm, ilgais sakiniais, nuosakom, linksniais, jaustukais, spalvom, muzika prokofjevo, pendereckio ir šnitkės, pagražinta apgaule, palyginimais,

ALEKSANDRS ČAKS. Eilės

Siauruko stotyje Naktis. Stotis. Šviesa kaip geltona mazgotė. Konduktorius švilpia dešimtąjį kartą, tačiau traukinys stovi vietoj. Konduktorius švilpia vienuoliktą kartą – tas pat.

DUŠAN ŠAROTAR. Eilės

Dušanas Šarotaras (g. 1968) – šiuolaikinis slovėnų prozininkas, gimusiam sūnui pastatęs namą. Ne iš šaltų plytų ir betono, o amžinybėje tarp puslapių, mažoje kvadratinėje poezijos knygutėje, kurią pavadino paprastai – „Mano sūnaus namas“ („Hiša mojega sina“, 2008).

Sirgaliuojant

LAURYNAS KATKUS Po daugiabučių svetaines klydinėja žaltvykslės: jau Prasidėjo. Šalies paširdžius sugniaužia toks nervas, kad ramink neraminęs alum, arbatėlėm.

RASA KUTKAITĖ. Eilės

pelenas kurio nebėra aš tik geriu ledinį kokteilį suplaktą iš žvaigždžių ir mirties šešėlio žinodama kas manęs laukia