LiteratūraPoezija
Rumba
Sukasi ritasi tiksi
Tuščiavidurė
Rumba vasaros
Prieblandos šokis
Nerimastingai
Vėtrungės moja į krantą
●
O štai knyga…
Bet tokia knyga
Kad net prie delnų prilipus
●
pamaryje
nupjauti nendrių
aukštakulniai
varnoms pririšti
kad neišlestų
žuvims akių
Su Ferdinandu
Girdėjau tave, Ferdinandai, didžiuojantis esant
indoeuropiečiu, kalbančiu vos ne jų prokalbe. Ką gi,
tai žmogiška ar bent indoeuropietiška, bet
nepamiršk – atsibrukome čia su savo žirgais ir ginklais,
su savo makabrišku ego prieš varganus šešetą tūkstantmečių
per Ukrainos stepes. Ir ką – nugalėjome? Taip…
●
Įsisegu tave į širdį
Kaip deimantinę segę
Skausmas smeigia kiaurai
Bet kaip gražiai blizga
●
sniegas,
į kurį
žvelgėm abu, –
ar iškrito?
Laumės ratas
Virš Salemo miesto sutvisko
kartuvių formos žvaigždynas.
Saulėkaitoj laumė išdegino
žalsvus plaukus iki baltumo.
Maistas
Vasarą kūnas nusėtas įkandimų:
mano kūnas šašais išmargintas.
Ir aš esu maistas iš mėsos ir vandens,
beprasmis kaulų ryšulys, alkanųjų poreikis,
dar viena amžinybės tąsa.
Mano metai
išjuokti
išprievartauti
išgėdinti
išverkti
išverkti
išverkti
iškentėti
iškentėti
iškentėti
Iš „Pasiutusios lapės per kelią“
ateis posmas ateis rytas lapas ateis visas pasaulėlis ateis o tavęs jau seniai nebėra katinas ateis augs sparnai šiluma įeis į namus o tavęs jau seniai nebėra sapnas atplauks kvapai šypsosimės šypsosimės gims diena o tavęs jau seniai nebėra
