LiteratūraPoezija
Eilėraščiai
raudoni obuoliai belapėj spalio obely
šalna iš ankstyvo ryto –
Eilėraštis
Prašau man suteikti individualią valstybės stipendiją, /
Kurią naudosiu tapydama paveikslus
Teofanijos
į dievišką bedugnę nusileidus /
mintis nematoma lyg Dievo veidas /
ar sielos atspindėtas žodžio aidas
Eilėraščiai
Mes esam hipiai, hipsteriai ir hipersaitai, /
mes hibernuojam, hakinam ir rašom haiku,
Trumpa krumpliaračio studija
neišvengiama samprotaujant apie didžius dalykus: šita epocha /
vis tiek pasibaigs būsimi išmanūs archeologai jau vaikystėje
Eilėraščiai
norisi kalbėti apie dokumentiką nedokumentiškai, /
nors primėtyta popieriaus gniūžčių ir gruodis,
Odė Sprauniui (pasisakymas literatūros vakare)
skaitysiu aš nes pristatytas esu kaip dr. Rimantas Kmita o tokie su dr. visuomet skaito iš lapo tad etiketui nusižengta nebus ir lūkesčiai vakaro svečių nesugriauti bet pradžią dr. praleis, nors galėtų ir pasakyti, kad girdite Arūno Sprauniaus balsą, paminėti, lyg ir tarp kitko, kad gimė Raseiniuose, o studijavo Šiauliuose, pedagoginiam, kad ir pedagogo karčią duoną valgė, o paskui…
Pietūs Rygoje
per kelias valandas /
imti ir numirti, dvidešimt šešerių /
nejaugi tai įmanoma?
Eilėraščiai
gulėdami nuogoj žolėj /
stebėjosi garuojantys
Eilėraščiai
Mirtis žmogų pasirenka pati /
Nežino priimtos konstitucijos