LiteratūraPoezija
marina
jūra
yra milžiniškas roplys
jis kruta išgulėtoj duobėj
bandydamas išsiropšti
prakaituoja, seilėjas
ir spjaudosi
Šaka
Aš kartais įsivaizduoju savo laidotuves.
Ir nereikia man nešti baltų žiedų, dabar madingų.
Atiduokit mano organus, o atliekas –
sudeginkit.
Atneškit man vieną žiedą, raudoną,
tą, kuris žydėjo mano vaikystės sode,
žydra tvora aptvertam nuo vištų.
Kapinės
rubuiliai procesoriai hipokritai juokdariai atskirties
įtraukties kostiumuoti sėkmės kriptografai tvarūs
nelaikšiai supermenai kekšės liktarnos žaliojo
kurso šlaunim tatuiruotom…
Angelologija žaliems
O kol kas tegu vyrai erdvioj galerijoj
prekės ženklo plėtrą
svarsto nuodugniai tartum teologinę problemą.
●
jei kartą nubudęs
nebeturėsi priešų
būsi miręs arba
netrukus pažinsi
baisiausią priešininką –
save patį
eilėraštis apie taiką ir karą
ir kiek laiko turės praeiti?
gal šimtas metų?
kol ašaras skausmo nudžiovina vėjas
nuplauna lietūs ir upės
kolei nuslopsta raudos
kolei atgimsta žmonės
Negudri poezija
duonos ant duonos
akmens ant akmens
cukrinio gaidelio ant pagaliuko
sniego balto kaip sniegas
Rumba
Sukasi ritasi tiksi
Tuščiavidurė
Rumba vasaros
Prieblandos šokis
Nerimastingai
Vėtrungės moja į krantą
●
O štai knyga…
Bet tokia knyga
Kad net prie delnų prilipus
●
pamaryje
nupjauti nendrių
aukštakulniai
varnoms pririšti
kad neišlestų
žuvims akių
