LiteratūraPoezija

GINTARAS PATACKAS

Eilės

Kai bobų apšauktas eini
tarytum būras osvencimo
ir mini buvusį mini
minimalizmo kurs užkimo
KRISTINA JANUŠAITĖ-VALLERI

Eilės

  Surašinėtoja   užrašinėju gyvenimą surašau suregistruoju visus daiktus (vertus ar nevertus, antikvarinius ar modernius, eklektiškus, funkcionalius ar pasmerktus išmesti) įspūdžius akimirkas atsidūsėjimus svajones (debesuotas su pragiedruliais) įkvėpimus iškvėpimus sausras –   suregistruoju viską nors ir siunčia man skundus (iš registro) nepasiekiančius adresato nes paštininkas išmėto pakeliui arba pareiškia – nėra tokios ten pavardės nė tokio vardo   dėl to…

GRETA AMBRAZAITĖ

Eilės

nukarūnuoti šventieji
angelai nukirstom galūnėm
visus mus paliko
už borto
ant šalto kaip grožis paviršiaus
JURGIS VININGAS

Eilės

Mes rašom našlaičių eilėraščius, mes pisam lietuvių poezijos antologiją,
kuri nusipelno būt pisama, nes verkšlenantys dainiai tik tam tinkami.
VYTAUTAS VYŠNIAUSKAS

Eilės

    Klepsidra     I   sykį ir mane tėvas buvo nusivedęs pažiūrėti ledo: atminties akivarų likę nuo tų laikų, kai dar neskilinėjo. Vėjui   kalant datas šaižiu mano dantų virpėjimu kartais iš jo išsirita žlibas tikėjimas, kad mano gyvenimas turėtų būt paimtas į kabutes.   Tirpstantį atminimą įmindamas į metus, kuriuose skyrybos nemoku, kaskart dusdavau springdamas ratilais, smaugiančiais…

JULIUS KELERAS

Eilės

Angelų kataloguose ieškau aukštaičių angelo. Jis turėtų būti
pasviręs nei senutėlis vienuolis, užsimiršęs per pakylėjimą,
dailiai sudėtais delnais, rudais skvernais, netrukdančiais skristi,
didžiuliu gobtuvu, saulę atmušančiais guzikais.
JULIJA GULBINOVIČ

Eilės

Visame aukšte tik vienas šaukštas.
Ateina jaunas vyras: „Ar šaukštas pas jus? Ahkam sakė, pas jus…“
Laužyta arabų kalba: „Hmm… Vakar buvo, tikrai; ne vakar, užvakar, dabar jau dvi dienas šaukšto nematėm.“
GEDIMINAS MARTIŠIUS

Eilės

Tad geriau nereikia autoriaus
jis vis tiek viską sumaišo
ir vaikai geriau deklamuoja
kai pats autorius jiems nemaišo
DIANA ŠARAKAUSKAITĖ

Eilės

autobusai ateinaišeina, žmonės įslenka ieškodamiesi laikino prieglobsčio –
trumputės ramybės salos, atilsio seklios minutės,
nepažįstamieji norom nenorom glaudžias
petys prie peties, batas prie svetimo bato.
MARIUS PLEČKAITIS

ne, tai nebuvo poezija
kad ir kaip tai vadintumėt
kad ir kaip į tai bežiūrėtumėt
nė iš tolo. ne, tikrai ne