LiteratūraPoezija
Eilės
Klausytis tyliai radijo,
Sėdėti ant minkštos kėdės
Prie ąžuolinio stalo,
Niūniuoti niekus, galvoti tik
Apie šį bei tą
Ir tyliai sau žiūrėti, kaip keičiasi
Naktinė mano pamaina.
Eilės
Kai mūsų gatvę apšvietė, čia nustojo užklysti naktinės lapės, naktiniai gaidžiukai. Laimei, įsidrąsino žmonės. Ėmė lįsti iš tamsių pakampių; kas nešėsi knygą, o kas tik norėjo žiūrėti kitam į akis. Žmonės ritino statinę, kad ant jos užsilipę sakytų lemtingus žodžius. Akys blizgėjo, balsai nevirpėjo.
Eilės
šią vasarą
kaip ir aną
aš virsiu lape
ir pabėgsiu į girią
savyje, tik šįkart
ji žalia
Eilės
Išpustytuose kalbos namuos langų šukelės
Aštrios aštrios,
Basas balsas, sielos balsas tyli lyg papjautas,
Viskas, taškas.
Eilės
Prisirpo jausmai
Aplink saldus minkštimas
Išrink kauliukus
Gracingu mostu
Pradrėkstos varva sultys
Kažkaip neskanu
Iš „Aguonų“
peršlapusios kojos
aguonos nesuprastų
apie ką mes čia kalbam
Eilės
vėliau
gyvenau
dar buvau nusipirkus kavamedį
aišku
nugaišo
neištvėrė pavėsio
ir ilgesio.
Eilės
Kartoti tą patį tekstą
trisdešimt kartų per dieną
penkias dienas per savaitę
esame papūgos
mums leidžia skiauteres
spalvotas plunksnas
Eilės
Tu nupirkai
deimantų vėrinį
ir jūs išėjot
į miegamąjį.
Eilės
nes
šiandien (ne)reikės
ko rytojui
(ne)reikia
kol
neatėjo
vakar
