LiteratūraPoezija
Eilės
išmatavęs devynias
jūras devynias marijas
nupjovei dešimtą
burtininko rankovę
Sankirtan
Yra tokia
daugiabučių laiptinių trauka – – –
įeini, paspaudi skambutį:
Eilės
rytais žingsniuodama į darbą
jų žvitriose akutėse
įžvelgdavau talentą
suvokti kas yra naudinga
pati niekada nesugebėjau –
net kamuoliuką katinui atidaviau
aštrūs nagai į nerimą sminga
Eilės
Kiekvieną šeštadienį
čia gvazdikai vis keitė spalvas
čia neskambėjo muzika
bet girdėjosi šaldytuvo ūžesys
ir kasos aparato pyptelėjimai
užsakymai keitė vienas kitą
Eilės
mano smegenyse yra tokia palėpė
į kurią gali patekti siaurais mediniais laiptais
tuomet tavęs laukia prieškambaris, iškaltas
sunkiom raudonmedžio lentynom, prigrūstom
įvairiausių žodynų ir filosofijos knygų
į kurią gali patekti siaurais mediniais laiptais
tuomet tavęs laukia prieškambaris, iškaltas
sunkiom raudonmedžio lentynom, prigrūstom
įvairiausių žodynų ir filosofijos knygų
Eilės
Jau žinau, kaip reikia gyventi.
Reikia norėti kuo mažiau.
Pasitenkinti, ką duoda diena ir miestas ant kalno.
Šviežias maistas ryte. Keli reikalai nusileidus į aikštę.
Eilės
nes koherencija pati yra sutrikimas
kas mane seka? kas mane seka?
dar gerai jei tik mentai šita
nesvarbi žalsva mėsmalė
Eilės
nepadaro akluosius laisvus tiesa
palikta tarp iliuzijų grotų
į kumštį sutilpus teisybė visa
sudrumsta sudievinto proto
Eilės
dar liko 12 dienų
įsivaizduoju, kaip atsiimsiu
medalį, metų kitoks nei mėnesio
aukso spalvos
pamenu, kaip mama
kontrabanda pranešė mano knygą
į Minesotą
įsivaizduoju, kaip atsiimsiu
medalį, metų kitoks nei mėnesio
aukso spalvos
pamenu, kaip mama
kontrabanda pranešė mano knygą
į Minesotą
Eilės
kur geriau būtų durys išeiti
yra tiktai langas pro angą
prasikala spindulio stiebas
nelieka nei kojų nei rankų
nei veido nei pilvo nelieka
tik melsvas paliegęs šešėlis
po lova sena susirango
