LiteratūraPoezija
Aldadrakas
Prasidėjo karantinas. Gatvėse patruliuoja šauliai. Ant palangės įrengėme lesyklėlę. Paaukojome paskutinę duoną, bet prisivalgėme keptų žvirblių. Gaila, tingūs balandžiai iki mūsų aukšto nekyla.
Iš „Hifų“
Neseniai miręs fizikas Stephenas Hawkingas knygoje „Visata riešuto kevale“ rašė: „Jei visas pasaulyje išleidžiamas knygas pavyktų sustatyti į vieną eilę, jūs turėtumėte judėti devyniasdešimt mylių per valandą greičiu, kad neatsiliktumėte nuo tos sparčiai ilgėjančios eilės fronto.“
Eilės
dabar aš išprotėjau
mano suknelė guli ant žemės
niekada jos nemėgau
dabar aš išprotėjau
mano griaučiai pagaminti iš seno veidrodžio
juose atsispindi miškan grįžtantis elnias
Sapno noktiurnas
Sėdi vienas tylus keleivis
savo galvą žilą parėmęs
o laukymėje miško dvaras
kuriame niekas nemiega
Eilės
Visas rugpjūtis –
Didelis, nesulaikomas –
Buvo visur:
Prie upės,
Senose kapinaitėse,
Mano senelės sapnuos.
Eilės
Jeigu tavo eilės nieko neprimena, daryk taip
Klep klep
Jeigu tavo eilės pačios save atsimena, daryk taip
Klep klep
Jeigu tavo eilės nieko neprimena
Ir pačios save atsimena
Nieko neatėmus, daryk taip
Klep klep
Eilės
GIMIAU
viena iš dviejų 40 °C šaltyje
po tirštu sniego apklotu
po šiaudiniu stogu
Eilės
ir akis regės
visatos
virškinamąjį traktą
mano akys jums parodys
kur toji jungtis
tarp meilės ir bado
jei tik mokėsite jomis pasinaudoti
Eilės
Jis plukdė karoliukus čiabuviams paveiksluose
Ant jo kaklo laumžirgių vainikas tiksliai žinau
Aplink jį nebuvo aborigenų svaidančių bumerangus
Vos vienas kitas ekvilibristas gobšuolių oportunistų įgula
Kai kartu mes
Žengiu pavasario langu
Tarp dvejų šilų
Tave
Apkabinusiu
