LiteratūraPoezija
Eilės
ir tegu šaižus kaip žaibas garsas
perveria apylinkes
tegu senė aprengta vakarykščiais rūbais
ir nuolat lakstančiomis akimis apeina visas
paslaugias duris ir palytėdama per petį
EINANT ŠARNELĖS TAKU…
tavo balsas medžių prieglobstyje nuaidėjo
„Išmokinsiu jus mirti neapmokamą mirtį
Ir meilės įkvėpsiu nematomai saulei.“
Baltas
Fulgora frango – Tavo, Dieve, pirštas,
Įsupęs varpą, tramdantį liepsnas.
Bet mes tik žaidėme. Iš kur tas TAVO nirštas?
Tik dovanas dalijomės tas Prometėjo, ugnines…
Eilės
Mūsų herbai snaudžia
Atminties kartušuose,
Mūsų sudaužytais veidrodžiais
Ropoja musės, virtę sidabro taškais.
Mūsų nerestauruoti kūnai
Grimzta lovose.
lauramedis
esi atkaklus nepasiduosi žaliuosi –
esi iš tų kur amžinybe
neabejotinai tiki
Arielis Pikaras įvykio vietoje
Tai ne sodinukas.
Mažojo piršto nagas užkastas toliau auga.
Eilės
Žodį prie žodžio
raišioti,
rišti,
mintį pagauti,
išnešioti, pratęsti,
pasiklydusios eiti ieškoti,
neleisti pražūti.
Eilės
Kartu su cigarečių
netyčia sušluot savo
pelenus
Eilės
norėčiau parašyti
kažką gražaus apie meilę
bet neišeina, galvoje
vien šikantys balandžiai
egzistencinės krizės
vyno buteliai po lova
(viskas pagal Süskindo romaną)
rugsėjis, aš nuoga, sapne
Mis kanceliarija
Nusprendžiu rengti biustų konkursą.
Priimu sprendimą nukirpti pasaulį
Nuo pusiaujo į pietus
Ir pakeisti porą taisyklių.
Dalyvės atremiamos į medines kaladėles
Su atsitiktinėmis raidžių kombinacijomis.
