LiteratūraPoezija
Repeticija
Režisieriau, gal šito nerodyk,
čia per tamsūs tokiems kaip mes
vėjo gūsiai, staiga atsirandantys
vėjo pirštai per langines.
Smėlio knyga
Atverčiau smėlio knygą –
Meilės eilėraščiai.
Rašyti pradėta
Dar
Prieš
Mūsų erą:
Erotinių,
Ilgesingų…
Eilės
tupiu kaip prancūziška varna
smėlio platybėse
marių spindintis švinas
horizontas – šiurkščiai suverptas siūlas
ilgesingas pūkuotas žydėjimas
akompanuoja vėjui
kopų tolimas artumas
braižo būties žemėlapį…
savaitė be manęs savaitėje (arba odė jazminams)
kalėdos jos šventė nešvenčiama ir
nuopuolis gyvename poliuose kur
balandžiai glamžo nekenčia jazminų
sniego trupinių tai tik paviršius grožio
sėmenų išrankystė be rankų mąsto
sutepta kanapa ir toršero bedugnė dar
Eilės
lapas plaukuos
ak, rudenie,
mergini
Eilės
norėčiau griebtis žodžių
bet nesigriebsiu nieko
ir stovėsiu nustėręs
juodoj šokių aikštelėj
tarp paauglystės ir trisdešimt
ir šiandienos nebelieka
ir nachui
Dimensijos, Fridai
„mano žemė kraujuoja –
aš įaugu į ją –
mėtosi tirpstančios –
cukrinės kaukolės.“
Eilės
Buvo laikas, kai reikėdavo
duonos ir žaidimų.
Dabar užtenka
duonos ir įžeidimų.
Eilės
Mažas toks
esu žvirblelis
akmenų kely
klūpantis ant kelių
man parodyk šviesą
nors akimirką iš tolo
nusilenksiu žemei
ir – namolio
Eilės
tai tiek ir liko
Viešpatie atleisk
į viršų kopiančiam
šiais akmeniniais laiptais
pramintas takas
elgetų minia
žiaurus ir kietas
supresuotas laikas
