LiteratūraPoezija
Troleibuso vairuotojas
Vairuotoju norėjau troleibuso
aš tapti ir po mėnesių kelių
pabaigęs kursus jo jau kėliau ūsą
po lavinimo vaisių atkaklių
Antžmogis
jei turėčiau kojas
bėgčiau eikliai ir greitai
tarsi Odisėjas
išvengęs sirenų vilionių
jei turėčiau rankas
ridenčiau akmenį į kalną
tarsi Sizifas
per amžius amžinuosius
Reguliariai kartotinas priesakas
Šiandien aš nesistengsiu nieko padaryti geriau nei vakar.
Šiandien nė kiek nepasistūmėsiu priekin, nebent – į kairę arba atgal.
Šiandien ničnieko nesieksiu, nebent tik to, kas nei logiška, nei racionalu.
Apie balintus medžius ir baltas kojinaites
Juk ne tik rudenį
prakaulius kelius
uždengia baltos kojinės –
šiame sode, it
fotografijoje,
sustingo visa pirmokų
klasė.
Prieš veidrodį
– Meile, meile, meile,
Kur tu?
– Žiūriu tau į akis.
muziejų naktis
sėdžiu antrojo pasaulinio laikų tanke
pojūtis keistokas ankšta
kartu su šalia dūzgiančiais vaikais
mums siūloma prisijaukinti šį
saugų muziejų nakties eksponatą
Nuskindavau našlaites, kad galėčiau jas pasodinti
Nuskindavau našlaites, kad galėčiau jas pasodinti
Išsivertei ir išvirtai
Testamentu gavai kitą gimdą berželių proskynoje
Ir nuzulintus savisaugos instinktus
Visgi nepamiršdavai apmūturiuoti
Turizmas
būti viduj nuobodu pasikari
būti lauke nesaugu valgai kulką
mėnulio pjautuvas vienodai kabo
po rausvu ar rusvu kaklu
bet kai pjauna
kaip rašė apokalipsėj du dirba tą patį lauką
ciklas apie valstybinius brandos egzaminus
jis įrodo, kad moka rašyti.
jis įrodo, kad moka skaityti.
jis sudeda visus reikiamus skyrybos ženklus.
jis remiasi dviem privalomos literatūros kūriniais
arba vienu privalomu ir vienu kontekstiniu,
jei tai samprotavimo rašinys.
Medžių vargonai
Palaton krinta dangus
Pilkas, sunkus ir šaltas.
Artėja, slegia, užgrius
Užuolaidų skausmas baltas.
Purvinas sniegas kieme,
Juodos šakos jau minga.
Pražys man vyšnia ar jau ne?
Taip skaudžiai sninga ir sninga.
