LiteratūraPoezija
Kirminai
Pavasarį tėvas iš ledinio vandens
prisėmė tris kibirus raudonų kirminų,
išpilti jie rangėsi dirvožemy, ir juos mes bijojom
sutrypti.
Tai buvo laumės gyslos.
fude mirksta baltyje
galimų aplinkybių apvalumas
išskabtuoto suvokimo tuštybės
apipavidalina esančias linktis
sukampuoja minties formiškumą
kuris tiesąsak formalus
aplinkybių sulankstymas į origamį
rytojaus pradėjimas dabar
anaiptol be iškeliaujančiojo
įvietintas dabartybės šnekėjimuose
Pasaka prieš miegą
Šalia krūvos meilės laiškų
Jos komunisto bilietas
Jis jai nerūpi
Tai jaunystė
Ji norėjo normalaus gyvenimo
Ji supranta to dviprasmybę
6. Einsteino sapnai (II)
pragaras –
tai ne kiti
tik pats sau
sustingdytas laiko taške
negalintis pajudėti
išjudinti
tvarkingai sužymėtos
tiesės
noreply
nežinai, kur baigiesi pats ir prasideda kitas
tapk tuo, ką sapnuoji
saugumo patikroje oro uoste išmuša šaltas prakaitas
o ką, jei mano parazitas bus praleistas kaip tikrasis šeimininkas?
Inshallah, 108 eilėraščiai
Žvirblis lesioja
iš akiduobės pasaulį,
kuris nuvylė.
Pats žydėjimas
ir aš neturiu kuo skųstis
Baltoji giesmė
Ir Dvasia, ir sužadėtinė kviečia: „Ateik!“ Ir kas girdi, teatsiliepia: „Ateik!“ …
Išbūti
Neduokdie
pagalvot apie prasmę,
kad nėra jos –
o vis tiek reikia būti
auga medis
vaikai
savivertė
skausmas.
Kodėl negalėjai su ja gyventi?
Ji visur nešiojosi su savim jūrą.
Kur tik eina, prasipila, išsipila.
Jūra virtuvėj, vonioj, gatvėse, miške, lovoj, spintoj, drabužiuose.
Iš rašomos poetinės prozos ir eilėraščių knygos „(ne)žmogiškumas“
piko valandomis jūsų dažna aistra, gal netgi dažnesnė, nei patiems jums galėtų atrodyti, – prisimint pamėgint kažką tikro, ko galbūt iki šiol neprisiminėt, prieš praryjant kūnus viešajam transportui, jeigu tik nevairuojat, į kurį sulipę sulimpat į vienį – tuos kūnus…
