Literatūra

NIELS HAV

Ar taip būna, kad jie atsisako?

Ar taip būna, kad pareigūnai
atsisako tame dalyvauti? Atsisako antrą nakties
transportuoti žmones iš pabėgėlių centro?
Atsisako nurengti nuogai išgąsdintą berniuką
ir jėga įkišti jį į lėktuvą?
Kad prisimena Abolfaclį, mirusį Kabule,
ar somalietį, dingusį po
to, kai jį išsiuntė į Mogadišą?
DONATAS VALANČIAUSKAS

Kelios mintys apie kultūrų tiltus

Kartais atsitinka taip, kad į visko mačiusio skaitytojo rankas patenka knyga, kurios vienu žodžiu, net ir vienu sakiniu neįmanoma apibūdinti. Būtent toks yra Mahiro Gamzajevo parašytas (parengtas, surinktas, sudarytas ir net, sakyčiau, išgyventas) veikalas „Vilnius–Baku: kultūrų tiltai ir dialogo meridianai“.

IEVA RUDŽIANSKAITĖ

Apie tai, kas lieka eilėraščiuose ir fotografijose

Kritikai jau įvardijo ne vieną Juliaus Kelero knygai „Nepaliekantis miestas“ būdingą bruožą – fotografiškumą, saikingą sentimentalumą, tapybiškumą, melancholiją. [...] Autobiografinių motyvų kupina Dovilės Zelčiūtės knyga nukelia į Kauną, į Vilniaus gatvę, kuri užfiksuota ir Algimanto Aleksandravičiaus fotografijose.

JULIJA ŠČERBININA

Knygų chirurgas, arba Nevienareikšmiška knygokeitos istorija

Kita populiari tendencija – architektūros objektų ir meno instaliacijų iš knygų kūrimas. Iš knygų statomi namai, piramidės, bokštai, dėliojami ornamentai, imituojami gamtovaizdžiai. Yra meistrų, kuriančių knygų dioramas, 3D portretus, skaptuojančių skulptūras (book-cut sculpture).

AUSTĖJA JAKAS

Eilės

sutikau šunį
jis buvo balto kailio, ypatingai švarus šuo
iš jo manierų jautėsi, kad šeimininkai nepagailėjo pinigų dresūrai
aš ėjau ir jis man atidarė duris ir kažkaip keistai sujudino ausis
jis atidarė tas duris ir man galvoj nesusijungė, kaip tai gali būti tiesa
PABLO DE ROKHA

Poezijos vertimai

Tavo svajonė išrodo kaip senovės miestas,
kaip raudonmedžiai, kupini liūdno aromato,
kaip amžini akmenys ir įžeistos mergaitės;
tavo vyzdžiuose nuskęs šviesi rugpjūčio paukštė,
lyg tamsus kostiumas, panirsi tirštan kliedesin.
MARIA ZNATOWICZ-SZCZEPAŃSKA

Atostogos Jašiūnuose

Ir Liudvikai tikriausiai tai buvo nerūpestingiausios laimės metai. Jaunutė, graži – apie jos odos baltumą ir juodų akių spindesį kalbėjo visi, – išsilavinusi – skaitė ne tik romanus, bet ir mokslo veikalus, ypač filosofijos ir istorijos, – talentinga – rašė poeziją, – gyveno visavertį išrinktųjų gyvenimą tėvo ir dėdės šlovės auros supama, geriausioje šviesių ir brangių žmonių draugijoje.

JONAS VALONIS

Mirtis knygyne

Jo eisena.
Tiesia pečių ir stuburo linija idealiai gulė rūbai. Žinoma, rajonui garbės jis nedarė, tad vietinis gezas kartą jo paklausė – ar žinąs, kas yra rėmai? Nors nevaikščiojo kaip Conoras McGregoras, vardą turėjo – Puškinas.
AUGMINAS PETRONIS

Kliudžiau 2

Tai buvo nedidelis, pilkas, purvinas, galbūt labai senas ir lėtas, o gal tiesiog labai kvailas balandis. Savanorių prospektu važiavau link centro. Man beveik privažiavus Krasnūchos „Maximą“, balandis, bandydamas perskristi tiesiai priešais mane skersai kelią, luposi į patį priekį, ten, kur „Toyotos“ ženkliukas. Išgirdau „bumbt“ per kapotą, priekinį stiklą…

MIKALOJUS VILUTIS

Protingavimai (15)

Koks gražus buvo Vilniaus siluetas mano jaunystės dienomis. Bažnyčių bokštai – kaip eglės. Iš Dievo mokėsi architektai, nestatė jie bažnyčių, panašių į fabrikus.