Literatūra

LIENĪTE MEDNE-SPĀRE

Povestuvinė Geltonojo deimanto kelionė

Edward Hopper. Jūros bangavimas. 1939
– Madara! – suspiegė Veronika. – Ką tu čia kalbi? Kokie plaukučiai, kokia odytė? Ką tu turi bendro su tuo? Juk jis negras! Haraldai, na, pasakyk ką nors!
– Tikrai negras, – pritarė Haraldas, ilgokai tyręs fotografiją, ir pakėlė į žmoną nesuskaičiuojamų romo taurių aptemdytą žvilgsnį. – Ir ko čia jaudintis, juk ne žydas.
– Teisingai! – Alfredas sudavė delnu per stalą. – Turėsite juodą žentelį.
AUDRONĖ GIRDZIJAUSKAITĖ

Iš bloknoto (24)

 

Sumaniau dviem paroms blokštis į Telšius, pasižiūrėti, kaip gyvuoja žemaičių sostinė, kurioje esu buvusi kone prieš septyniasdešimt metų, dar mokinė.

VIDAS DUSEVIČIUS

Pradžia ir galas – religinis detektyvas


280 dienų iki gimimo. Apie tai, ką pamiršome nuo apvaisinimo iki to momento, kai nusprendėme gimti…

TOMAS VYŠNIAUSKAS

Išskridus gervėms lieka girgždesys

I. Rudžianskaitės „Iš gervių“ – subtili, jautrių tekstų prisodrinta knyga, kurioje išraiškingais potėpiais perkonstruojant erdvę ir objektus, meditatyvią filosofinę mintį įpinant į emocijos sruvenimą kuriamas prieglobstis asmenybei, sunkiai ištveriančiai būties slėgį.

ANASTASIJA PERŠKINA

Septyni „Nusikaltimo ir bausmės“ slėpiniai

1865-ieji Peterburgo gyventojams įstrigo į atmintį dėl anomalaus karščio. Miesto meteorologijos stočių duomenimis, liepos 9 dieną temperatūra pasiekė maksimumą – 24,8 laipsnio pagal de Réaumuro skalę (+31 °C); mieste ilgiau nei savaitę nelyta.

VALDAS DAŠKEVIČIUS

Eilės

Išsirinkęs vieną
lašą iš daugelio
kabančių ant grotelių, prašau:
laikykis, brolau,
na, susiimk.
Tačiau neištveria – krinta.
O, kaip gerai aš jį suprantu…
NIKOLAJ GUMILIOV

NIKOLAJ GUMILIOV. Poezijos vertimai

Šauksiu aš… Bet neateis paguoda, –
Argi sielą man išsaugos kas?
Vien gyvatės meta seną odą,
Keičiam sielas, o ne kūnus mes.
CHARLES BERNSTEIN

Eilėraštis įkeliamas…

 

prašom palaukti

MIKALOJUS VILUTIS

Protingavimai (16)

Progresas išvaduos mus nuo darbo ir mes visi tapsim menininkais ir žiūrėsim į žvaigždes. Kažin. Dažniausiai išvaduotieji žiūri į televizorių.

ROBERT COOVER

Skaitytoja

John Walsh. Menininkas ir jo mūza. 2014

Neturėdamas savo skaitytojų, jis susikuria vieną apsakyme, kurį pavadina „Skaitytoja“. Jis nusprendžia, kad ji bus jautri, protinga, įžvalgi, dėkinga, plačiai apsiskaičiusi – trumpai tariant, idealioji skaitytoja, – negana to, ji dar nepaprastai graži, kerinčia šypsena ir meilaus, nuolaidaus būdo. Ji prisipažįsta dievinanti jo kūrybą, parašytą skaityti būtent jai, o tai kursto jo tikėjimą, kad ji dievina ir jį patį. Na, žinoma, kad dievina, tai juk jo apsakymas, kaip galėtų būti kitaip?