Literatūra
Laimingieji
Kiekvieną sekmadienį Berta ir Matijas vykdavo pas sūnų. Berta tepdavo sumuštinius, pildavo į termosą arbatą ir kruopščiai popierine virve surišdavo šluotą. Paimdavo dėl visa ko stiklainį ir visa tai supakuodavo į Matijo sutaisytą krepšį. Matijas paduodavo jai paltą arba lietpaltį, arba liemenę ir jie eidavo į turgų pirkti gėlių. Vėliau tramvajaus stotelėje ilgai laukdavo retai kursuojančio tramvajaus.
Daugiabalsis sodas
Šiais metais išleistas Nobelio premijos laureatės, amerikiečių poetės, eseistės Louiseʼos Glück eilėraščių knygos „Laukinis vilkdalgis“ vertimas. Už šį 1992 m. pasirodžiusį rinkinį autorė pelnė Pulitzerio premiją. Knygoje galima atrasti paslaptingą sodo gyvenimą, kupiną gėlių, augalų, kartais nušviestą mėnulio šviesos ar į jį užsukančio žmogaus minčių.
Pasaka apie laukinę moterį ir jos vyrus
Imuosi rašyti apie Delios Owens romaną „Ten, kur gieda vėžiai“ dėl jo milžiniško populiarumo sukurtos intrigos. Knygos viršelyje skelbiama apie milijoninius tiražus, pasiekiamus populiarumo rekordus pasaulyje, atrodo, kad ir Lietuvoje situacija panaši. Panorusi ją užsisakyti Mokslų akademijos bibliotekoje į eilę buvau įrašyta kaip aštunta šio romano geidaujanti skaitytoja.
Mes jų amžiuje: jaunimas kaip naujieji paaugliai
Kai 2018 m. pasirodė jaunos airių rašytojos Sally Rooney knyga „Normalūs žmonės“ (Normal people; liet. 2019, vertė Viktorija Uzėlaitė, išleido „Alma littera“), ji sukėlė didžiulį triukšmą, visų pirma literatų ir intelektualų aplinkoje.
Latvių literatai apie įkvėpimą ir kūrybos esmę
Eilės
Išsisek(s)tinti
Cukraus vatos kojomis šliaužiu bijodama atsiremti į kambario sienas, menančias aistrą. Nukūnėjau – nevalgau, nesiprausiu, vilkiu tuos pačius drabužius. Esu blyškesnė už šešėlį, bet pasiruošusi plėstis, vos šviesa pasisuks tinkamu kampu. Laukiu kaip sprinteris prie starto linijos, kaip vaikai besibaigiant pamokai.
aš čia – gyva
Skaitau Bachelard’ą, svajoju apie moliuskus. Apie apgyventą kiautą – piligrimų pėdų ir automobilių ratų iš vietos į vietą nuvalkiotą svajonę. Kitąkart – apie akmeninę tuštumą, dūlėjimą, sielą išplovusią bangų mūšą, dumblu užverčiantį ošimą. Fantazuoju apie vaginų fosilijas ir į tobulai gražias išanges susisukančias kriauklių spirales. Apie kosminę geometriją ir formų ritmą.
Pašto laikas, arba Kai aš gyvenau „paprasto žmogaus“ gyvenimą
Per tą pašto laiką patyriau, kad didžiausia „paprasto žmogaus“ diskriminacija yra net ne mažas atlyginimas, bet laisvo nuo darbo laiko stoka. To laiko, kurį žmogus galėtų skirti dvasiniam tobulėjimui ir tiesos ieškojimui.
Sakalas; Suopis
Aš sugavau sakalą. Rankomis. Nežinau, ar dar kam nors yra tai pavykę. Man viskas klojosi labai paprastai. Išėjęs pro duris, už obels, netoli sienos pamačiau jį. Primygęs kojomis, suleidęs nagus, snapu jis plėšė gerklę balandžiui.
