Literatūra
Kaip skaityti poeziją. Hormoninės perspektyvos
Tolesnėse pastraipose – šeši manyje besireiškiantys hormoniniai poezijos skaitytojų tipai. Šis sąrašas sumanytas kaip pradžia atsakymo į klausimą apie nerimastingąjį poezijos esmės tapsmą. Šis sąrašas nėra baigtinis.
Knygos apie gyvūnus ir žmones
Šiandien antropocentrizmo kritika, gyvūnų teisių, apskritai gyvūnų „gyvūniškumo“, t. y. kitoniškumo klausimai – kasdienybė. Trys knygos, kurias aptariu šioje apžvalgoje, – tai bandymai užfiksuoti ribą, kur pasibaigia žmogus ir prasideda gyvūnas (arba atvirkščiai).
Išmitinimas
Perkurti mitą ir iš naujo permąstyti pasaulio sandarą, raidą ir pokyčius ėmėsi ir estų poetas, vertėjas, filosofas, folkloro tyrėjas Hasso Krullis knygoje „Metras ir Demetra“, kuri 2005 metais pelnė Baltijos Asamblėjos premiją.
2022-ieji
tyla prieš audrą
pelėda įstrigusi veidrody
bilietai į traviatą visi išpirkti
pasaulis šoka absurdišką tango
pagal sušikto rusiško klouno muziką, kuris
įžūliai pokštauja ir juokiasi iš buvusio savo grožio
[miškų ir laukų dvasios]
Pilkosios zonos žemė periodiškai pražioja nasrus,
kad mumis numalšintų karo badą.
Mes pasisiūlėme karui patys, kad jis malšintų
badą mumis
ir paliktų mūsų šalį ramybėje.
Kietai virtas kiaušinis
Kad ir ką pasakočiau, mėgstu pradėti ab ovo. Nuo pačios pradžių pradžios ar, kaip sakoma lietuviškai, nuo Adomo ir Ievos. Nuo ko, kaip ir kodėl viskas prasidėjo, kaip toliau vystėsi, prie ko galiausiai priėjo. Kartais manęs klausantiems gal ir nusibosta toks kalbėjimo stilius, kai atrodo, jog nukrypstu nuo pagrindinės istorijos į kažkokias šalikeles. Gerai dar, jei iš viso nepamirštu,…
Šunio karčios ašaros
Jau kurį laiką man neduoda ramybės vienas vaizdinys iš Biliūno „Brisiaus galo“. Tas vaizdinys – tai Brisiaus snukiu riedančios gailios karčios ašaros. Kaip jas suprasti? Kaip šuo gali verkti?
Brūkštelėjimai
Nuvažiavęs į Romą užeik pas fiziką Omą, sukelk jam dirbtinę komą, paskui užsuk pas Romą, su juo išgerkite butelį romo ir nekreipkite dėmesio, ką apie tai pagalvos ant sofos sėdintis filosofas Fromas.
Tramontana
Į pamirštą Donbaso kaimą ėjome naktį. Buvo nepakenčiamas ankstyvas ruduo, toks šiltas, kad po geltonu „skoču“ pažymėtomis liemenėmis marškinėliai lipo prie prakaituotų kūnų. Akimirką pastovėjau po dangumi be mėnulio ir uodžiau orą. Jis buvo toks sausas, kad, rodės, tuoj tuoj ims šnarėti nuo tylių darnių mano vaikinų judesių, o šioji naktis akimoju suplyš gabalais.
Birutė Pūkelevičiūtė: ugnies ir vėjo raštai
Gal legenda, gal ne. Pasakojama, kad B. Pūkelevičiūtė iš Amerikos atsivežė kadaise, paliekant gimtąjį miestą, pasiimtą namų raktą. Svetur jis buvo brangių praeities erdvių priminimas. Ir po pusės amžiaus raktas vėl atrakino savo duris.
