Literatūra
●
Dvi dienos prieš rudens saulėgrįžą.
Išlendu iš gūžtos. Saulės spinduliai jau nebeakina, tik švelniai krenta ant kaimo. Aplink laksto mano seserų mažiausieji, vaikydami vištas. Tuo tarpu moterys, ruošdamosi žiemai, verpia jau nukirptą avių vilną. Lėtai prisliūkinu prie bendro laužo.
Pranašingas voras
Keletą dienų nevažiavau automobiliu. Turbūt pamanęs, kad automobilis nebenaudojamas, kabinoje neaišku kaip prasmukęs įsitaisė voras. Tinklą numezgęs, pasalaudamas, laukė grobio. Čiupau ir išmečiau pro langą. Bet voras nepasidavė, beskriedamas nutiesė lipnų siūlą ir užsikabino už veidrodėlio.
Skaistykla
Kūną jie įkišo į baltą maišą, užrašė sielos numerį ir pakabino palėpėje su kitomis lėliukėmis. Lėliukės eilėmis po šešias rikiavosi palubėj tarsi baltos kariuomenės pulkas.
Paprasta istorija
Baisu ir pagalvoti, kas mane palaidos ir kaip. Žentas jau antri metai ant patalo. Dukra pati vos bekvėpuoja – sveikata kaip šešiasdešimtmetės senės: dūsta, spaudimas – gyvas ligų maišas.
O aš, va, mieste kaip ta našlaitė ar paliegėlė. Iš penkto aukšto pati kieman nenusigaunu. Vos kojas bepavelku – nelaiko jos manęs. Parpulti bijau.
Kodėl korėjiečių ir japonų literatūra taip išpopuliarėjo tarp anglakalbių skaitytojų
Tačiau kodėl „Rytų Azijos“ literatūra tokia populiari? Anglakalbę auditoriją traukia ne tik istorijos, bet ir jų pasakojimo būdas. O tai iš esmės susiję su kalbų skirtumais.
Tvirtai sumegzti mazgai
Skamba egzotiškai, bet D. Kleponė pasaulį, apie kurį pasakoja, pažįsta puikiai – trilerio autorės logika, racionalumas, saikas ir kontekstų išmanymas bei gebėjimas tvirtai regzti intrigos mazgus iš tiesų sužavi.
2 000 puslapių
Artėjančiai „Šiaurės Atėnų“ 35 metų sukakčiai skirta prozos ir eseistikos, spausdintos šiame leidinyje, rinktinė. Skamba kaip geriausios lietuviškos dainos, pritaikytos sirtakiui?
Kovent Gardeno akmenys
Eisiu per Londono dykumą
Girdydamas praeivius
švelnumo likučiais
Širdis
Laukinė širdis pabalo prie miško;
O, mirties tamsi
Baimė, kai auksas
Mirė pilkam debesy.
Lapkričio vakaras.
Pilkuos skerdyklos vartuos stovėjo
Varganų moterų pulkas,
Į kiekvieną pintinę
Krito sušvinkus mėsa ir žarnos…
Paskutinis tėvelio apsilankymas Raudondvaryje
1941 metų birželis, labai karštas, giliai įsirėžė man į atmintį. Tėvelis buvo Varėnos poligone, vadovavo savo divizijos karių mokymams. Mudvi su mamyte vasarojom Paliepiuose. Pirmą kartą mūsų sodyboje nebuvo linksma, visi suaugusieji vaikščiojo kažkokie susigūžę, susirūpinę.
