Literatūra

NERINGA BUTNORIŪTĖ

Poezija kaip iškalbingas reginys

Naująjį rinkinį „Jūros nėra“ perskaičiau kaip geliančią, asmeniškesnę ir išties kaziliūnaitišką knygą. Kaziliūnaitiškas jos poezijos nejaukus grožis it užčiuoptas vystančių gėlių gležnumas, švelni didaktika, apgaulingai neutrali intonacija, skaitymuose netikėtai virstanti autorės klyksmu.

DOMINYKAS ANDRIUŠKEVIČIUS

savaitė be manęs savaitėje (arba odė jazminams)

kalėdos jos šventė nešvenčiama ir
nuopuolis gyvename poliuose kur
balandžiai glamžo nekenčia jazminų
sniego trupinių tai tik paviršius grožio
sėmenų išrankystė be rankų mąsto
sutepta kanapa ir toršero bedugnė dar
HAYAN CHARARA

Nieko nenutiko 1999-aisiais

…Nešnekėkim apie siautulį, negandas,
konfliktus ir perversmus, kurie anaiptol
nesugadino tobulai gerų metų,
kuriais saulė švietė
mėnuliui, žemei
ir šešiems milijardams, kuriems bent kartą
viskas klojosi puikiai ir
ničniekas blogai. 

Iš islandų poezijos

Raudoni krateriai ir pilkas smėlis,
nėra žolės, avių, tik išdrikus betakė lava;
uolų pilioriai statūs gruoblėtas rankas tiesia,
nuo karšto įniršio sustingusias virš susigūžusios aukos.
NOMEDA GAIŽIŪTĖ

„Ėko“: raktinis žodis – pauzė

Jau buvau skaičiusi du ar tris Valdo Papievio romanus ir laikiau save šio autoriaus gerbėja – „Odilę“ drąsiai įtraukčiau į visų laikų geriausių lietuvių romanų dešimtuką. O naujos knygos pavadinimas ir anotacija kėsinosi sugriauti susidarytą įspūdį: jei ryškus literatūros lauko individualistas imasi meinstryminių socialinių temų, pakvimpa kažkuo netikru ir pritemptu. 

NERINGA DANIULAITIENĖ

Eilės

lapas plaukuos
ak, rudenie,
mergini
DEREK MAHON

Iš rinktinių eilių

Net ir dabar yra vietų, kur gali augti mintis –
Peru kasyklos, nudrengtos ir paliktos
Lėtam kondensacijos laikrodžiui,
Aidas, įkalintas amžiams, ir šiugždėjimas
Lifto šachtoje lauko gėlių,
Indėnų stovyklos – jose šoka vėjas
Ir nebeužtikrintai trankosi durys…
LINA SIMUTYTĖ

Jaunystė

  Kaip ir kasmet artėjant spaliui, po kelias savaites besitęsusios vasaros palydų šventės dėdė išsiblaivė, į supirktuvę išnešė priduoti tuščių butelių, suskaičiavo likusius pinigus ir, suvokęs, kad tiek nepakaks ne tik iki mėnesio, bet ir iki savaitės galo, svirduliuodamas nusileido iš trečio aukšto, o tada paspaudė mūsų durų skambutį. Palėpė, kurioje jiedu su Nikita gyveno, rudens pradžioje virsdavo ištrypta šokių…

ILONA KOZIK

Lūpų putlintoja

Kaip batsiuvys neturi batų, taip lūpų putlintoja neturėjo putlių lūpų. Tačiau nė kiek dėl to nesijaudino. Ji labiau matė kitus, ne save.
Siauralūpė gyveno ir dirbo nedideliame miestelyje. Čia ji gimė ir užaugo, čia jai buvo gera ir iš čia, kitaip nei jos į šiltus kraštus emigravusi kolegė, niekur niekada neketino išvykti.
MICHAIL ŽVANECKIJ

Talentų šalis

Kartais visa šalis pagaminame vieną egzempliorių. Jis, žinoma, skrenda, bet be patogumų. Šeši gydytojai guldo karo lakūną į šiltą vandenį, kad šis galėtų nusilengvinti po skrydžio. Po 16 valandų skraido. 40 tonų pergabena, o nusičiurkšti nėra kur. Visur kur raketos. Aš, žinoma, turiu idėją, kaip didelį padaryti, o paskui mažu nuplauti. Neišsiduodu, kad nenušvilptų.