Literatūra
Naujieji metai
Ankstyvas pirmosios naujųjų metų dienos rytas. Antanas jautėsi išsekęs. Pažiūrėjo pro langą į savo kiemą. Pamatė du balandžius. Pagalvojo, kad tų purvinų paukščių gyvenimas turbūt šimtus kartų geresnis už jo paties. Nuėjo į tualetą. Apžiūrėjo savo veidą veidrodyje. Labiausiai norėjo sulįst į unitazą ir nuleisti save kanalizacijos vamzdžiu. Pamėgino išsišikt. Bent dalį savęs nuleistų.
Džiákūzy
Lionginas, tiesios marmurinės nosies link šešiasdešimtmečio artėjantis barzdočius, kopėtėlėmis nusileido į drungną baseino vandenį, kuris dėl plytelių spalvos atrodė idiliškai mėlynas, lyg Sicilijos pliaže. Stengėsi atrodyti besijaučiąs visiškai komfortiškai, bet visgi baseinas rodėsi esąs keistas sprendimas trijų brolių bei dviejų jų žmonų susitikimui. Nors pirtis, aišku, smagu. O komplekse pirtys buvo net keturios – rusiška, turkiška, kaimiška (niekuo nesiskirianti…
„Mąstytojas, tarp mąstytojų pirmas“
…Lemas suformuluoja ir išsprendžia „teleportacijos paradoksą“ – gerokai anksčiau už Dereką Parfitą, kuris jį išgarsino. Jei ponas Smitas įeina į kabiną, yra išskaidomas į atomus, vėl iš jų surenkamas kitoje vietoje ir išeina iš jos nepažeistas, prisimindamas viską, kas jam nutiko, ar galima tvirtinti, kad tai tas pats ponas Smitas?
Šuns senis
Protingavimai (20)
Kaip mokytis lietuvių kalbos, arba linksmai liūdnas vadovas pradedantiesiems
Lietuvių kalboje yra tik trys laikai: praeitis, dabartis, ateitis. Dėl praeities nerimaujama, dabartis gąsdina, o ateitis kelia siaubą.
Juodasis meilės šuo
Gatve pavadinti per daug garbės. Ta gatvelė – žvyruotas duobėtas šunkelis, akligatvis. Užeini į tokią buvusių sodų gatvę ir iš karto pamatai šiltnamį suskilusiais stiklais, prie kurio sėdi vos paeinanti moteriškė. Šiltnamį statė jos Petras, kuris mirė prieš dešimt metų. O moteriškė, lyg pamiršta mirties sąrašų angelų, vis kvėpuoja. Senė atėjo, manė, pasitvarkys, o dabar sėdi ir nepajuda. Sveikatos…
Eglutė
Gatvėse buvo tylu it karste. Net šunys nesiryžo užtraukti vieno iš savo nuolatinių koncertų, tik gulėjo pririšti, susisukę į kamuoliuką ir uodegomis užsikloję įkniaubtas papilvėn galvas. Gyventojai užsisklendė namuose ir miegojo kaip kokie švilpikai, nepaisydami šventės. Cerkvėje buvo tamsu; vakarinės pamaldos nevyko, o rytinės turėjo prasidėti tik penktą valandą, tad djačiokas troboje priešais atsigulė paryčiu miegoti. Tik vienos gana erdvios pirklienės Gavrilichos trobos langų ledo lytyse mirguliavo blausi šviesa; ten šventės proga susirinko vyresnybė bei pirkliai, ir dabar visi pliekė kortomis, laukdami ankstyvųjų mišių.
Smėlio karjerų generacija
Nika Piperita – tai visiškai naujas, skaidrus balsas lietuvių literatūroje. Nuo pat pirmųjų akimirkų pradedi suprasti, kad savo krašto buities ir būties filosofija patys pasakojimai švelniai primena Romualdo Granausko, Juozo Apučio prozišką kalbėjimą.
Pamišimo slenksčiai
…pamišimas egzistuoja veikiau ne kaip išimtis, o kaip taisyklė – jis visur, bet ne visad aiškus. Norint tą suvokti, reikalingi teoriniai įrankiai, pamišimą pateikiantys ne kaip deviaciją, o kaip mūsų visų gyvenimo dalį. Britų psichoanalitiko Dariano Leaderio knyga „Kas yra pamišimas?“ pasiūlo kaip tik tokią sampratą, įvesdama „tyliojo pamišimo“ sąvoką.
