Literatūra

2022 01 21

CHARLES REZNIKOFF

Iš „Holokausto“

Mes esame civilizuotieji –

arijai;

taigi ne visada nužudome tuos, pasmerktuosius mirti,

vien dėl to, kad jie žydai,

kaip pasielgtų ne tokie civilizuoti:

mes naudojame juos mokslo labui

kaip žiurkes ar peles…

2022 01 21

SERHIJ ŽADAN

Sniegas

Ir kai tu jau miegi, ima snigti.

Sniegas išnyra iš tamsos,

randasi tarsi iš niekur,

iš juodo šnabždėjimo,

iš naktinio regėjimo,

ateina iš visų keturių pusių,

lenda iš visų plyšių.

2022 01 21

JONAS KIRILIAUSKAS

Pusė keturių lovoje

Visuotinė istorija, matyt, gali būti taip rašoma: autoriui mintys apie lovą ir jos praktinę reikšmę visuotinei istorijai į galvą atėjo lovoje, paryčiais, kaip rašo K. Sabaliauskaitė. Beveik kiekvieną rytą pabudęs galiu net nežiūrėti į laikrodį, nes jis rodo tą patį laiką – pusę keturių. Todėl ir tekstą reikia pavadinti „Pusė keturių lovoje“.

2022 01 21

MIKALOJUS VILUTIS

Protingavimai (21)

Kuo mažiau, tuo daugiau. Man rodos, Ciceronas taip pasakė. Kuo mažiau žodžių, tuo daugiau vietos minčiai. Retorikos menas. Kuo mažiau turėjimo, tuo daugiau gyvenimo, kartoja išminčiai.

2022 01 21

ALIS BALBIERIUS

Iš „Hifų“

Melancholijoje – beveik besvorė siela.

Melancholijos motina – gamta.

Pamažu ją augino lietinga vasara ir toks pat ruduo, tokia pat pilka debesinga žiema.

Melancholija – ne liga ar kitos prieangis, greičiau būsena.

2022 01 21

Avgust Demšar: „Slovėnijoje vietos autorių detektyvai neregėtai populiarūs“

Manau, kad vaizdinė medžiaga detektyvui būtina, tai – sudėtinė žanro dalis. Paprastai mano knygose galima rasti butų planus ir miesto žemėlapius. Agatha Christi jau praėjusiame amžiuje vienoje iš savo knygų išspausdino Rytų ekspreso miegamojo vagono planą.

2022 01 21

AVGUST DEMŠAR

Retrospektyva

Kartais jis pasidairydavo po galeriją: ir ieškodamas pažįstamų veidų, ir norėdamas įsitikinti, ar būsimoji žmona Martina kartais nenusprendė nusileisti iš antro aukšto. Ji tikrai neprieštarautų dėl jaunos draugijos, bet pačiam Silvanui nebūtų malonu sukiotis tarp jaunų merginų Martinai esant šalia. Galų gale savotiškai ją myli ir netrukus ketina vesti.

2022 01 07

SIGIZMUND KRŽIŽANOVSKIJ

Kvadratūrinas

Va tada ir prasidėjo: ranka ilgai grabinėjo orą: nei laikrodžio, nei stalo nebuvo. Sutulinas tuoj pat atmerkė akis. Po akimirkos jis sėdėjo lovoje ir sutrikęs žvalgėsi po kambarį. Stalas, įprastai stovėdavęs čia, prie galvūgalio, buvo nuslinkęs į kažkokio pusiau pažįstamo, erdvaus, bet nedermingo kambario vidurį.

Visi daiktai buvo tie patys: ir kilimėlis, nutrintas bei striukas, pašliaužęs į priekį įkandin stalo, ir fotografijos, ir taburetė, ir geltoni tapetų raštai, – bet visa tai ištįsusio kambario kube buvo išstatyta neįprastai plačiai.

2022 01 07

RIIKA HELLE-KOTKA