Literatūra

VAKARIS ŠAULYS

Stebiu

Pirmas ženklas pasirodė sekmadienį. Goda įsipylė kavos ir nuėjo pasišukuoti. Kai po kelių minučių grįžo, nemenka dalis tamsaus gėrimo telkšojo ant stalo, dar didesnė – lėkštelėje. Ji ne vėpla – žino, jog nepraliejo pro šalį. Taigi gėrimą kažkas išlaistė. Tyliai ir nebyliai. Nors langai plastikiniai, Goda būtų prisivertusi patikėti, jog tai vėjo darbas.

MICHEL TOURNIER

Pjero, arba Nakties paslaptys

Georges Barbier. Pjero ir Kolombina. 1914

Jis eina pro uždarus Kolombinos langus. Virsta kaimo budėtoju, Kolombinos sargu. Įsivaizduoja merginą dūsaujant ir sapnuojant didelėje baltoje įdrėkusioje lovoje, o kai pakelia nubalusį veidą į mėnulį, tai svarsto, ar tas švelnus apvalumas, plūduriuojantis virš medžių rūko šyde, yra skruosto, krūties ar, dar geriau, sėdmens apvalumas.

LINARTAS TUOMAS

Skausmo kontūrai

Kad ir kaip atrodytų keista, skausmas nėra dažna fenomenologijos ir apskritai filosofijos tema – tuo savo knygos „Kas yra skausmas?“ pasirodymą grindžia Saulius Geniušas, užsibrėžęs skausmą apmąstyti būtent fenomenologiniu požiūriu.

IEVA RUDŽIANSKAITĖ

Išgyventi pragare

Lietuvių kilmės amerikiečių dramaturgo ir poeto Vytauto Pliuros (1951–2011) eilėraščių rinkinys „Švelnumas pragare“, prakalbintas lietuviškai praėjus dvidešimčiai metų nuo jo pasirodymo originalo kalba, pirmiausia patraukia dėmesį dėl eilėraščių subjekto atvirumo. Tačiau tas atvirumas šiek tiek apgaulingas…

GIEDRIUS ALKAUSKAS

Skyrius iš poemos Waykitoia Wieszpatia

Giesmė apie apverstą pasaulio pabaigą ir einheriją Sovijų,
grįžtantį iš Šiaurės į gimtąjį Ventos kraštą

JOAN MARGARIT

Neišmeski meilės laiškų

Metai pralėks. Knygos išvargins.
Nusileisi dar žemiau
ir net prarasi poeziją.
Miesto triukšmas languose
bus vienintelė tavo muzika,
ir meilės laiškai, kuriuos išsaugosi,
bus paskutinė literatūra.
JULIJA DAVIDAVIČIŪTĖ

Valentinkė

Galiu ir užsimerkt tam kartui, juk jau sakiau ne kartą,
Kad viską dėl tavęs galiu, tad gulk greičiau, gana kalbų!
Tau skauda galvą? Gal juokauji?
Bet tai kokia nauda iš tavęs, kai pats turiu sau imti į saują…

Trys apie M? [Edson, Collins, Simic]

Tu esi duona ir peilis,
krištolo taurė ir vynas.
Tu – rytinės žolės rasa
ir liepsnojantis saulės ratas.
Tu – balta kepėjo prijuostė
ir purptelėję pelkių paukščiai.
VYGANDAS RAČKAITIS

Sengirės parabolės. Žiema

Visoje sengirę ir mano vienkiemį gaubiančioje erdvėje dabar vien tik snaigių plazdėjimas. Paklūstantis šokio melodijos ritmui. Dingo riba tarp dangaus ir žemės. Šiandien žiema baltame krintančių snaigių suktinyje.

GINTARĖ BERESNEVIČIŪTĖ

Jaunystei atšvęsti

Anksčiau save laikiau ambicingu ir daug vilčių teikiančiu jaunu žmogumi: kai galvodavau apie ateitį, man kartais net kvapą užgniauždavo nuo visų jos horizonte besiveriančių galimybių. Užmigdavau svajodama ir vaizduotėje versdama savo puoselėjamus lūkesčius į tikrovėje įvyksiančius dalykus ir maloniai svaigdavau ta ateitimi…