Literatūra

LAIMANTAS JONUŠYS

„Invalidas“, „negras“, „čigonas“ ir kiti

„Netrukus po Atgimimo imta kalbėti apie neva netinkamus, nekorektiškus žodžius, kuriuos reikia keisti kitais“, – taip knygos autoriai pradeda pratarmę. Iš tikrųjų ši mada iš Vakarų ėjo iš lėto, bet po truputį pas mus įgijo nemažai jėgos. Aklai priimti viską, kas ateina iš Vakarų, neatitiktų pačios vakarietiškos dvasios…

IEVA RUDŽIANSKAITĖ

Desperatiškas švytėjimas

Drąsiai kalbėdama apie traumas, kompleksus, seksualumą ir su šiuo susijusias patologijas L. Buividavičiūtė išryškina šias patirtis platesniuose kontekstuose: pasitelkdama literatūrines, filosofines, mitologines, biblines nuorodas ji ne tik įdomiai interpretuoja kultūrinius fenomenus, bet ir atskleidžia komplikuotas, gąsdinančias žmogaus būsenas.

GINTARĖ BERESNEVIČIŪTĖ

Įsišaknijimo būtinybė

Atrodo, kad savosios istorijos neišmanymas, ne paties žmogaus noru įvykęs atsiplėšimas nuo savo šaknų ir dramatiška šeimos istorija trukdo žmogui egzistuoti pasaulyje pilnutinai ir visiškai dabartyje – tai patiriame skaitydami ir W. G. Sebaldo romaną.

VIDAS DUSEVIČIUS

Kinijos imperatoriaus šunys

Šiaip jau pats skaitymas pasižymi terapiniu poveikiu. Ypač apie traumas. Kaip teigia Besselis van der Kolkas, „niekas nenori prisiminti traumos. Šia prasme visuomenė niekuo nesiskiria nuo pačių aukų. Visi mes norime gyventi saugiame, valdomame ir nuspėjamame pasaulyje, tačiau aukos primena, kad taip būna ne visada. [...]“

AUDRIUS MUSTEIKIS

Kur Dalios Urnevičiūtės vieta?

Talentinga, jautrios, lengvai pažeidžiamos prigimties. Slapukė. Aikštinga, reiškianti pretenzijas – redaktoriai jos prisibijodavę. Toks apibūdinimų derinys Dalios Urnevičiūtės portretui. Ryškiai suspindusi kaip dramaturgė, debiutavusi eilėraščių knyga ir ilgainiui poezijos vis dėlto neužmetusi, labiausiai ji žinoma kaip prozininkė, apysakos „Leona“ autorė.

MILDA TELKSNYTĖ

Epifanijos iš Papiškių kaimo

Mus, kapinėse pasodintas lelijas,
Rytais žadino vieversio trelės
Ir saulės spinduliai.
Mes skubėjome skleisti žiedus,
Saulėtas, sunkias puokštes,
Kad jos paguostų po mumis gulinčius,
Nudžiovintų artimųjų ašaras.
MARGARET ATWOOD

Naktinis eilėraštis

tikrieji tavo tėvai pradingsta,
kai uždanga paslepia tavo duris.
Mes – kiti,
tie, iš po ežero,
kurie tyliai stovi prie tavo lovos,
tamsõs mūsų galvos.
Atėjome tavęs užkloti
raudona vilna,
savo ašarom ir tolimais šnabždesiais.
NADIA ANJUMAN

Nemalonės gėlės

Skriski, juodasis paukšti,
per kruviną Rytų dangų,
per lapkričio rūką,
kur nemalonės gėlių aromatas
ir aštrus sodininko pjautuvas
niekada tavęs nepasieks.
ANDRA NEIBURGA

Prie gretimo stalelio

Mergina sėdėjo prie gretimo stalelio, tamsiausiame kavinės kampe. Išblyškusi, nervinga. Veidą slėpė šešėlis, šviesa nuo žemai pritvirtinto mažo sieninio šviestuvo, kokie degė prie kiekvieno stalelio, krito ant jos rankų, kurios nė akimirkos neišbuvo ramiai – tai nervingai šluostė nematomus trupinius nuo tamsiai raudonos klijuotės, šioje pigioje vietoje atstojančios megztą staltiesę…

SARAH SCHOFIELD

Saugiai įkurdinti

Ačiū, kad renkatės „SelfStore4U“! Jauskitės ramūs, jūsų daiktai bus saugūs mūsų nuolatos stebimuose kontroliuojamos temperatūros seifuose. Mes didžiuojamės savo visapusiška apsauga. Namų remontas, apsivalymas ar paprasčiausiai vietos, kur galėtumėte laikyti savo slidinėjimo ir žvejybos reikmenis, paieška…