Literatūra

DUNYA MIKHAIL

Karas pluša

Nuo ankstaus ryto
jis pažadina sirenas
ir visa kur
išsiuntinėja greitąsias,
išsviedžia į orą negyvėlius,
išskleidžia neštuvus sužeistiesiems,
lietų prišaukia
iš motinų akių…
MIKALOJUS VILUTIS

Protingavimai (23)

– Mes pas tave užeisim.
– Neužeikit. Noriu būti vienas.
– Ką veiksi vienas?
– Nieko.
Tik nieko neveikdamas žmogus tobulėja. Rytų išmintis. Gal kai kūnas nieko neveikia? Kai guliu kaip lavonas, gal tik tada būnu, nes tik tada mąstau.
JAYDE WILL

Rygos eskizai: Maskvos priemiestis

Čia vietiniai yra kuo įvairiausi – plautais ir neplautais plaukais, visai be plaukų, su treningais (ir kartais tik su treningais), panelės su aukštakulniais, pagyvenusios moterys su šunimis. Dažniausia ganėtinai uždari, bet kartais labai šnekūs; kartą pamačiau praeinančią moterį su didžiuliu šunimi.

IEVA RAZBADAUSKAITĖ

Mano prosenelio siela

Mano prosenelio siela mirė sausakimšame gyvuliniame vagone, kuriame kaip skerdiena parduoti buvo vežami žmonės. Ji mirė lyg paukščiams prieš audrą klykiant vaikams, snargliuotiems paaugliams ir vos kretantiems senoliams tuštinantis į vagono papilvėje atsivėrusią skylę. Siela mirė dar nespėjus jos palaidoti baltuose cukrinio sniego pataluose.

KOSTAS POŠKUS

Kodėl aš…

  …nevalgau vištienos? Viena moteris pasakojo, kad jos vaikystėje name prie miško parko gyvenanti jų šeima augindavo keletą vištų ir gaidį. Prisiminė poros jų vardus – Cidonija, Saulė… Kitos jų irgi buvo ne bevardės, bet jų vardus užmaršties upė Leta nusinešė į nebūtį (savus gyvenimus pabaigdavo nukaršusios nuo visiškos senatvės). Gaidžio funkcijos visiems žinomos, todėl šeimininkai jį vadindavo tiktai Gaidžiu.…

WILHELM BUSCH

Aforizmai

Pakantumas yra gerai, tik ne ginantis nuo nepakantumo.
Kvailų minčių kyla kiekvienam, tik išminčiai jas nutyli.
Kvailybe taip pat apdovanojo gamta.
PEISECHAS MARKUSAS

Streiklaužys

Rytas. Jis įsliūkino į kepyklą kaip vagis, apsižvalgė į visas puses, pakūrė krosnį. Staiga nusimetė nuo savęs baltą prijuostę ir išėjo į gatvę. Kurį laiką dar gręžiojosi ir galvojo:
„Jeigu dabar sutiksiu draugą, sustabdysiu. Papasakosiu viską… viską. Net jeigu neklausys, nežiūrės. Laikysiu tvirtai, tvirtai ir nepaleisiu…“
ALFRED POLGAR

Dovanos

Jos yra pakankamai sunkios ir didelės, kad jomis būtų galima išlyginti dvejas kelnes. Paguldžius vieną ant kitos, pavirsta kalva, ant kurios pasilypėjus galima lengvai pasiekti tai, kas stovi ant spintos viršaus. Vienas tomas yra pakankamai siauras, kad juo būtų galima paremti išklibusią stalo koją.

SOFIJA LEVČIUKAITĖ

Kai norisi užrašyti sapną

Užlipu ant Stalo kalno, žiūriu – atlekia tiesiai į mane diedas. Jis dėvi raudoną storų siūlų kepurę, striukė atlapota. Mėlyni blukinti džinsai jam smunka, nes pro atsegtą užtrauktuką kyšo nuogas pimpis.

ANDRÉ GIDE

Sugrįžimas iš SSRS

Ivan Selivanov. Tyli ukrainietiška naktis. 1960

Sovietų Sąjungoje iš anksto ir visiems laikams sutarta, kad jokiu klausimu nebegalima turėti nuomonės. Beje, žmonių sąmonė taip suformuota, kad konformizmas tampa lengvas, natūralus, nejaučiamas, ir net nemanau, jog jie veidmainiauja. Ar revoliuciją įvykdė tikrai šie žmonės? Ne; šie ja tik naudojasi. Kas rytą „Pravda“ moko juos, ką dera žinoti, galvoti, kuo tikėti. Ir nevalia peržengti šių ribų! Taigi kaskart, kai šnekiesi su kokiu nors rusu, atrodo, lyg šnekėtum su visais. Tai nereiškia, kad kiekvienas tiksliai paklūsta nurodymui; bet viskas taip sutvarkyta, kad negalima išsiskirti iš kitų. Ir pagalvojus, kad sąmonė pradedama formuoti nuo ankstyvosios vaikystės… Iš čia tas nepaprastas susitaikymas, kuriuo tu, užsienietis, kartais stebiesi, ir savotiška galimybė jaustis laimingam, dar labiau stebinanti.