Literatūra

ARŪNAS SVERDIOLAS

Algirdo Juliaus Greimo „Pokalbiai“ knygų mugėje

Į knygą sudėti 54 Greimo pokalbiai, išspausdinti arba įrašyti garso ir vaizdo priemonėmis septyniomis kalbomis, – visi, kuriuos pavyko aptikti ir pasiekti. Pokalbiai, suprasti plačiausia prasme, kaip dialoginiai diskursai [...].

ARŪNAS SVERDIOLAS

Algio Mickūno gyvenimo punktyras

Ši Algio Mickūno knyga nepanaši į visas kitas jo knygas, visiškai kitokia. Jis atsigręžia į savo gyvenimą ir punktyriškai pasakoja apie jį. Tai nėra intelektualinė autobiografija. Jis visai nerašo ar tik trumpai užsimena apie tai, ką paskubomis išvardinau.

RAMUNĖ BLEIZGIENĖ

Moters istorijos slenksčiai

Romanas „Juozapa ir jos seserys“ matytinas kaip moters „aš“ gimimo istorija. Į savo giminės istoriją, kuri suvokiama kaip svarbiausia moters kilmės istorijoje, pamažu grįžtama per kraštovaizdį, kuriame užaugta. Su aprašoma vieta pasakotoja yra susieta ir grynai kūniškai, čia auga slyva, po kuria pakasta kartu su ja užgimusi placenta, romane vadinama nameliais.

IEVA RUDŽIANSKAITĖ

Moterys ir jų tamsa

Perskaičiusi Eglės Frank novelių rinkinį, galvojau apie asmens gebėjimą suvokti pasaulį visu savo kūnu: novelėse neretai susitelkiama į jutimines patirtis (svarbu yra visa, ką galime užuosti, ragauti, paliesti), tačiau reikėtų pabrėžti, kad autorės dėmesio centre – moters pasaulėjauta, apie kurią kalbama ir atvirai, ir itin subtiliai.

-gk-

Po knygų mugės

 

Rašyme kaip balete – jeigu nepradėjai nuo septynerių, gali sulaukti nebent (tik) populiarumo ir pardavimų. O jei nuo septynerių, irgi gali nepavykti – lemia ne vien duomenys ir darbas.

OLEKSIJ ČUPA

Poezijos vertimai

Ir kas ten per žmonės, tokie šilti, gyvena už sienos? Kas per karštos jų sielos,
kodėl jie taip dainuoja duše, kodėl juokiasi tokiu laiku, tarp šviesos ir tamsos?
Kaip jie taip moka nemirti, lyg sraigė beviltiškoj savo kriauklėj,
kaip jie prisisega šypsenas ant sustingusių savo veidų?
ANA ALEKSANDRAVIČIENĖ

Karuže, karele

Mums nuskirta dalia, nelemta būt šalia.
Žirgelis žvengė, dalužę drengė,
Pamojau skarele.

Ant lūpų – bučinys, gedulo vėrinys

Juosta ant kaklo, ilgesys aklas
Laukimą iškarpys.
ANDRIUS AUKŠTUOLIS

Nebeužmigti

Ir nors manęs nešaudo, ir nors manęs nežudo,
Po truputį aš mirštu,
Kol kas tik kojos,
Po to ir rankos,
Svyra prisipildydamos švino.
JOLANTA JONYNAITĖ-KAIRIENĖ

Karas Ukrainoje: klausimai Dangui

Dangau be žvaigždžių, ar dar gyvas?..
kaip šiandien be ginklų laikais?.. –
tu – mūsų kančios objektyvas,
vis dūmais apėjęs pilkais… –
ALEKSANDRAS SAKAS

Saulėlydis

Nei tu nori ko, nei lauki,
Tik žiūri, kaip medžiai plaukia,
Saulei leidžiantis, per lauką,
Kaip tamsa po medžiais gula,
Kur pernykščiai lapai dūla,
Ir kaip tavo pusėn tiesias
Juodas vakaro pavėsis.