Literatūra
Trieiliai
Upės tėkmė pasveikina rytą,
Nusiklodama rūko antklodę –
Tiek tos birželio nakties…
Karo poringės
Karas – tai pajuodusio vaiko, išraudusios moters ir pamėlusio vyro šauksmas.
Raudonasis albumas
Vienu metu ji buvo tiek žvakių dagčius prie karsto pakerpanti mergaitė su juodais organzos kaspinais kasose, tiek trumpaplaukė slaugė, įsiamžinusi prie lovoje į šmėklą virtusio negyvėlio. Močiutė buvo ir ta aukštaūgė, nuotraukoje žvelgianti į vaistinėje pašarvoto sušaudyto vyriškio kaktą, aprištą medžiagos skiaute, ir toji elegantiška dama su aukštakulniais, sėdinti viename iš krėslų šalia skrybėlėtos velionės…
Įvadas į miestą
Grįžau į savo didįjį ankštąjį miestą ir siaurą darbo rutiną. Keista, kai pagalvoju, kad tokiame milžiniškame mieste (Londone) taip aiškiai juntamas nuolatinis ankštumas. Miestas didelis, o asmeninės erdvės mažai. Žmonės atidžiai ja rūpinasi, bet daro tą nepastebimai, kad nepasirodytų kitiems priešiški. Kasryt metro stotyje sutinku tuos pačius žmones – jie sėda į tą patį 7:51 via Bank traukinį.
Brūkštelėjimai
Birželio pabaigoje per televizijos žinias pranešė, kad labai trūksta kraujo. Bet juk čia nieko keisto, nes žmonės šiuo metu gausiai šeria uodus.
Ketvirtas skambutis. Telefoninis sukčius
Ukrainoje rusų kalba dabar yra „priešo kalba“
Kas kartą, kai Ukrainai tenka priešintis Vladimiro Putino agresijai, rusų kalbos atsisakymo idėja – rusų kalbos išnykimo iš kultūrinio kraštovaizdžio idėja – darosi vis priimtinesnė vis daugiau rusakalbių ukrainiečių. [...] Dešimčių tūkstančių ukrainiečių nužudymas, kurį Rusija įvykdė po invazijos, yra svarus argumentas prieš rusų kalbą ir kultūrą Ukrainoje.
Vysbadeno muziejus. Raportas
Pasirodo, secesija yra kur kas daugiau nei tie patys rosečiai ir klimtai. Kiek priregėta vaizdų – kelias į rojų, egzekucija (mirtis moteris su kalaviju pro juodųjų gulbių pulką siauru liepteliu į tamsą lydi vyrą užrištomis akimis), mirtis (vyras) raudonu apsiaustu kalbasi su moterim, mirties salos su valtimis ir kiparisais…
Apolas
Iš tremties grįžusį, suluošintą, galop saugumui pasidavusį kaimyną lietuvį virš galvos turėjau ir aš. Jo vietoj dabar gyvena prieš keletą metų dar atrodęs visai šauniai – visuomet pasitempęs, su ūseliais, švarus, su „telniaška“ ir nedylančia odine striuke bei kepe – toks Valius. Buvo ir žmona, darbų mokytoja, bet, ilgai kentusi darbą praradusio Valiaus girtavimą bei smurtą, sunkiai susirgo ir mirė. Tiesa, Valius žmonos ilgai gedėjo.
Mamutai, besiganantys metaforoje
A. Veiknio „Mamuto medžioklė“ – išgyventa ir išbaigta knyga apie laikotarpių ir erdvių tarpusavio ryšius. Pastebint praeities ir dabarties fragmentų panašumus, Kūrėjo ir žmogaus veiklos rezultatų sąlyčio taškus, laiko cikliškumą, erdvės reliatyvumą kuriamas alegorinės medžioklės laukas, kuriame išlikimas, egzistencija ir ateities prognozė yra smarkiai paveikti praeities procesų.
