Literatūra
esu sudėta iš gabaliukų
nieko originalaus
Iš šiuolaikinės ispanų poezijos [Clark, D. L. García, Medel]
Ar nedreba tau ranka, Vladimirai?
Protingavimai (28)
Jeigu žmogus būna savim ir myli save tokį, koks jis yra, tai ir žmonės jį tokį myli. Patenkintu savim ir kiti patenkinti. Jeigu žmogus galvoja: kodėl aš esu ne tas, kurį visi myli, pabandysiu būti juo ir elgsiuos taip, kaip elgiasi jis, toks žmogus apsimeta. Kitiems nemalonu su juo bendrauti. Jie žiūri į jį su pajuoka. Būk savo vietoj.
Gūtenmorgenas antrąsyk
Vengdamas ateivių, Gūtenmorgenas iškrypo iš kelio ir nebesuprato, kur yra pirmyn, o kur atgal, ką ir kalbėti apie Žemės paiešką. Be to, navigacija buvo užstrigusi, o žemėlapį pamiršo namuose. „Ech, skrisiu pirmyn, gal pakely ko nors paklausiu.“
Laisvos minties kova prieš totalitarizmą
[Gintarė Visockytė:] Vladimiro Nabokovo „Kairysis kaspinas“ (Bend Sinister) kritikų vadinamas įspūdingu, galingu ir pačiu drąsiausiu jo sukurtu distopiniu-politiniu romanu. [...] Apie jo sąsajas su dabartinėmis realijomis, daugiasluoksnį autoriaus rašymo stilių kalbamės su „Kairiojo kaspino“ (kurį šiemet lietuviškai išleido leidykla „Jotema“) vertėja RASA DRAZDAUSKIENE.
Pilkas kambarys
Teisingai nujausdamas, pasidomėjau ankstesniuoju nuomininku, kuris prieš mane nuomojosi kambarį. Kaip nustebau, kai buvo ištarta Lancutos pavardė. Tai buvo tas pats žmogus, po kurio nuomojausi ir ankstesnįjį būstą. Kažkoks keistas aplinkybių sutapimas, kad dukart tapau jo įpėdiniu. Be šito, niekas daugiau mudviejų nesiejo, net nežinojau, kas jis toks ir kaip atrodo.
Borisas Pahoras – maištaujantis žmogus
Rašymas yra skaitymas
Ką gi, Balio Sruogos „Dievų miškas“ ir Dalios Grinkevičiūtės „Lietuviai prie Laptevų jūros“ gali šiek tiek pailsėti: tokių šokiruojančių detalių kaip šuns išrausiamos kūnų dalys ar ištiškusios smegenys jau senokai skaičiau. Aišku, ir nuo krūties nutrauktas ir nužudytas kūdikis, deginamos žmogienos tvaikas, sėkmė apsimesti negyvam lavonų duobėje ir pabėgti, o paskui patekti į Panerius dar kartą.
Mažas noras
Paversti į žemę, šaltą ir drėgną,
Miesto gatvėm gyvybe, ant kurios
Kris buvusio pasaulio pelenai.
