Literatūra

VIDAS DUSEVIČIUS

Vidinė žuvis

[...] gausybė mokslininkų ir entuziastų į dienos šviesą siekė ištraukti vieną paslaptingiausių būtybių. Ir riebus, ir saldus, ir šleikštulį keliantis, ir besivyniojantis aplink ranką. Šitiek dėmesio? Svenssonas toli gražu nėra pirmasis, paskyręs geriausius savo gyvenimo metus.

Geriausios knygos apie Ukrainą: istorikės rekomendacijos

[Marci Shore:] Knygoje nepateikiu jokių politinių receptų. Nesakau, kad turėtume taikyti sankcijas X, bet netaikyti Y. Joje stengiuosi istorijos veikėjams suteikti žmogišką veidą, užfiksuoti subjektyvius dalyvių išgyvenimus, padėti suprasti, kas žmones verčia rizikuoti savo gyvybe, priimti sprendimus, apie kuriuos prieš kelis mėnesius jie net nebūtų drįsę galvoti.

AURELIJA MAKNYTĖ

Gal Dievas buvo voras

Linné sistematikoje pagrindinis vienetas yra rūšis. Rūšis jungia gentys, šeimos, karalystės ir kiti skambūs sistematikos elementų pavadinimai. Štai Homo sapiens (1758 metais taip mus kaip rūšį pavadino Linné) – protingasis žmogus. Priklauso Homo – žmonių genčiai, žmogbeždžionių antšeimiui, primatų būriui, žinduolių klasei. Kiek būta žmonių rūšių, tiksliai nėra žinoma.

Niujorko poetų mokykla: 3 × 3 (2) [Schuyler, Koch, Ashbery]

Kažkur kažkas įnirtingai keliauja tavęs link,
Neįtikėtinu greičiu, keliauja dieną ir naktį,
Per pūgą ir dykumos karštį, per liūtis, siaurukalnėm.
Bet ar žinos ji, kur tave rasti,
Ar atpažins, kai tave pamatys,
Ar įteiks tai, ką tau neša?
LIUDAS GIRAITIS

Poezija apie nieką

Jis – lietuviškas išminčius, ištirpinęs poezijos formaldehide triukšmus ir daiktus, mantras, apvalių betono balvonų teorines galvas, surūdijusius paneryje vamzdžius – tie neįžengė į žodžius. Jis atsiskyręs, jam plaukia debesys danguje.

KOSTAS POŠKUS

Katinas ant stogo

  Jis, nors reikėtų sakyti daugiskaita – jie, mėgsta įsitaisyti aukštai ir nesvarbu, ant stogo ar ne, ir stebėti aplinkinį pasaulį iš pirmo žvilgsnio nejudriomis ir abejingomis akimis. Sakau „iš pirmo žvilgsnio“, nes jeigu imsime stebėti juos, iš jų dangaus fone styrančių trikampio formos auselių, iš uodegos padėties suprasime, kad jie, atvirkščiai, yra labai jautrūs aplinkos pokyčiams ir vadovaujasi puolimo…

AIDAS KELIONIS

Brūkštelėjimai

Prezidentė D. Grybauskaitė tapo jau trečio milžiniško laivo krikštamote. Žiūrint, kaip šampano butelis dūžta į laivo bortą, net seilė ištįso. O manęs niekas nekviečia tapti katerio, valties, baidarės, kanojos ar nors vargano plausto krikštatėviu…

TOMAS TAŠKAUSKAS

Šventvagystė

  Tai buvo nedidelė balta katytė. Bet apie Biliūną prašau negalvoti. Pliušinis žaislas, nieko daugiau. Užtat tą vakarą manyje pabudo vagis. Sako, geri menininkai vagia. Taip sakoma perkeltine prasme. O šiuo atveju jokių perkeltinių prasmių. Nebent tai, kad mane neseniai perkėlė į Lukiškes. Tą vakarą manyje pabudo tikras vagis. O šį vakarą noriu papasakoti jums savo istoriją. Ši istorija nenusipelno…

ZIGMUNDS SKUJIŅŠ

Šėtoniškas angelas

Sprendžiant iš to, kas parašyta, Vilhelmas Valteris nugyveno gyvenimą, taip ir nesužinojęs, kad jo „šėtoniškas angelas“ yra latvių literatūros vaidilutė, subtiliausių meilės stygų kanklininkė, latvių tautos žiedas ir pasididžiavimas poetė Aspazija. Ar Ruzga tai žinojo?

ZIGMUNDS SKUJIŅŠ

Šėtoniškas angelas

Walter Gramatté. Kavinė. 1918
Greta pajutęs šiltą kūną sustingau palaimoje. Praėjo akimirka, kol atgavau kvapą. Iš lėto uždėjau ranką ant jos krūtų. Elza gulėjo nejudėdama, lyg mirusi. Ji buvo nuoga. Iš meilės ir staiga užplūdusio dėkingumo jausmo puoliau ją bučiuoti, bet ji nusisuko.
– Nėra prasmės. Kojos surakintos.
Nepatikliai juokdamasis perbraukiau delnu lygias blauzdas. Elza neapgaudinėjo. Prie girnelių abi kojos storu raizginiu buvo apvyniotos plona grandine ir surakintos kabamąja spyna.