Literatūra

ALINA BORZENKAITĖ

Šiaurinės žuvys

Sūdytoj jūroj ištirpsta Helados vaizdai,
žvejo valtelė siūbuodama ilgisi uosto.
Slankioja tarp vynuogynų pilki asilai,
gaudžia cikadų laukai ir citrinos sunoksta.
Dvelkia džiovintom žolelėm pietinė lanka,
vėjyje dreba smailiųjų spygliuočių viršūnės.
VYTAUTAS V. LANDSBERGIS

sodininkas

Neprimink kas graudu svarbiausia
mums sodas! Čiupk glėbin ir bėgte į pilį
nunešk tėvui. Pirmiausia lai apžiūri
paskęsta obelų žieduos
iš grožio numiršta
OJĀRS VĀCIETIS

Nesakykite motinoms

Neužmirštieji.
Negrįžusieji.
Didvyriai.
Šventieji…
Tik nesakykite šių žodžių motinoms.
Žeme patapę.
Kritę ne laiku.
Nežinomieji.
IZABELĖ VILYTĖ

Belaisvis menininkas

  Yra posakis: „Užrakink menininką narve, neduok jam valgyti, neleisk miegoti ir jis sukurs savo geriausius gyvenimo darbus“, tačiau tai gali tikti nebent save aukojantiems grandžo atlikėjams. Vargu ar gyvendamas nuolatinėje priespaudoje menininkas sužibėtų. Kaip tik – nenuilstamai menininko sielai gyvybiškai būtina laisvė, kad galėtų pasiekti kūrybiškumo padanges. Deja, dažnai būdami pavaldūs vien savo vaizduotei, kūrėjai gali likti daugelio nesuprasti…

MIKALOJUS VILUTIS

Protingavimai (30)

Aukščiausiajame Teisme buvo sprendžiamas Miško brolių namų likimas.
Pilvai nugalėjo širdis.
Albinas Kentra – nebereikalingas žmogus Lietuvai. Nebereikia ir to, ką jis padarė.
Nebereikia Atgimimo.
KOSTAS POŠKUS

Rudens spalvos

   Šiandien paskutinė rugsėjo, taigi, trisdešimtoji, diena. Kitados, veikiamas panašios nuotaikos, nutapiau impresionistinį paveikslą su rūkų gaubiamais miškais, pro miglas prasišviečiančia saule, pirmame plane voratinklyje kabančiu voru. Savo įpročiu ant paveikslo užrašiau pavadinimą – „Rugsėjo trisdešimt pirmoji“. Tik vėliau, peizažui jau kabant kažkurioje parodoje, susigriebiau, kad šis mėnuo trunka trisdešimt dienų, bet dėl akivaizdžios melagystės į mane nesikreipė nei tuometiniai…

OKSANA ZABUŽKO

Užmirštų „sekretų“ muziejus

Karl Zvirynskij. Natiurmortas (pastatymas). 1985

Chruščiovinės reabilitacijos laikais sušaudytųjų NKVD kalėjimuose giminaičiams išduodamų pažymų grafoje „Mirties priežastis“ buvo klijuojamos išradingiausios medicininės diagnozės  – kaip tik todėl, kad neliktų sušaudymų skaičiaus. Po dvidešimties metų išmonė virto tikrove (sėkmingoms išmonėms visada taip ir atsitinka!): žmonės iš tikrųjų ėmė mirti nuo to, nuo ko jų tėvai ir seneliai buvo pažymėti mirę popieriuje. Apskaičiuoti „skaičių“ pasidarė galutinai neįmanoma, ir visa karta neteko nuosavos, visiems bendros istorijos  – paskui prapuolė ir optika, per kurią būtų galima įžiūrėti kiekvieną atskirai: žmonės kaip žmonės  – gyveno sau, mirė, maža kam kaip susiklostė…

TED KOOSER

Seni žmonės

Charles Menge. Nakties dvasia. 1961
Pasiraitoję klešnes, su senais batais
jie klupinėja per uolas ir brenda į
šaltą šešėlių upę
toli nuo laužo, taip toli, kad šio šiluma
jų nebepasiekia. Ir jo šviesa
(išskyrus kibirkštėles akyse,
kai išdrįsta pažvelgti atgal)
vargiai bepaliečia jų veidus. Jų ausys
kupinos nakties: juodų lapų šnarėjimo
bežvaigždžiame danguje. Kartais

Kārlis Vērdiņš: kas skriaudžia poetą?

Vilniuje, Kaune ir Druskininkuose latvių poetas Kārlis Vērdiņis pristatė dvikalbę eilėraščių knygą „Vidaus tvarkos taisyklės“. [...] Ironijos meistras, elegantiškas ir triksteriškas visuomenės kritikas, sykiu – rimtuolis literatūros tyrinėtojas, talentingas poezijos vertėjas. [...] Su Kārliu Vērdiņiu kalbasi AUDRIUS MUSTEIKIS.

-d-

Banginis rašalo jūroje

„Malonės“ – romanas apie moterų bendruomenę su visais jos pliusais ir minusais: visokeriopu palaikymu, supratimu, empatija, intuicija, bet ir pavydu, apkalbomis ir panašiai, nors neretai tai ne mažiau būdinga ir vyrų pasauliui. Apie moterų kunigystę, jeigu norit.