Literatūra
Šiaurinės žuvys
žvejo valtelė siūbuodama ilgisi uosto.
Slankioja tarp vynuogynų pilki asilai,
gaudžia cikadų laukai ir citrinos sunoksta.
Dvelkia džiovintom žolelėm pietinė lanka,
vėjyje dreba smailiųjų spygliuočių viršūnės.
sodininkas
Nesakykite motinoms
Belaisvis menininkas
Yra posakis: „Užrakink menininką narve, neduok jam valgyti, neleisk miegoti ir jis sukurs savo geriausius gyvenimo darbus“, tačiau tai gali tikti nebent save aukojantiems grandžo atlikėjams. Vargu ar gyvendamas nuolatinėje priespaudoje menininkas sužibėtų. Kaip tik – nenuilstamai menininko sielai gyvybiškai būtina laisvė, kad galėtų pasiekti kūrybiškumo padanges. Deja, dažnai būdami pavaldūs vien savo vaizduotei, kūrėjai gali likti daugelio nesuprasti…
Protingavimai (30)
Rudens spalvos
Šiandien paskutinė rugsėjo, taigi, trisdešimtoji, diena. Kitados, veikiamas panašios nuotaikos, nutapiau impresionistinį paveikslą su rūkų gaubiamais miškais, pro miglas prasišviečiančia saule, pirmame plane voratinklyje kabančiu voru. Savo įpročiu ant paveikslo užrašiau pavadinimą – „Rugsėjo trisdešimt pirmoji“. Tik vėliau, peizažui jau kabant kažkurioje parodoje, susigriebiau, kad šis mėnuo trunka trisdešimt dienų, bet dėl akivaizdžios melagystės į mane nesikreipė nei tuometiniai…
Užmirštų „sekretų“ muziejus
Chruščiovinės reabilitacijos laikais sušaudytųjų NKVD kalėjimuose giminaičiams išduodamų pažymų grafoje „Mirties priežastis“ buvo klijuojamos išradingiausios medicininės diagnozės – kaip tik todėl, kad neliktų sušaudymų skaičiaus. Po dvidešimties metų išmonė virto tikrove (sėkmingoms išmonėms visada taip ir atsitinka!): žmonės iš tikrųjų ėmė mirti nuo to, nuo ko jų tėvai ir seneliai buvo pažymėti mirę popieriuje. Apskaičiuoti „skaičių“ pasidarė galutinai neįmanoma, ir visa karta neteko nuosavos, visiems bendros istorijos – paskui prapuolė ir optika, per kurią būtų galima įžiūrėti kiekvieną atskirai: žmonės kaip žmonės – gyveno sau, mirė, maža kam kaip susiklostė…
Seni žmonės
Kārlis Vērdiņš: kas skriaudžia poetą?
Vilniuje, Kaune ir Druskininkuose latvių poetas Kārlis Vērdiņis pristatė dvikalbę eilėraščių knygą „Vidaus tvarkos taisyklės“. [...] Ironijos meistras, elegantiškas ir triksteriškas visuomenės kritikas, sykiu – rimtuolis literatūros tyrinėtojas, talentingas poezijos vertėjas. [...] Su Kārliu Vērdiņiu kalbasi AUDRIUS MUSTEIKIS.
Banginis rašalo jūroje
„Malonės“ – romanas apie moterų bendruomenę su visais jos pliusais ir minusais: visokeriopu palaikymu, supratimu, empatija, intuicija, bet ir pavydu, apkalbomis ir panašiai, nors neretai tai ne mažiau būdinga ir vyrų pasauliui. Apie moterų kunigystę, jeigu norit.
