Literatūra
Tamsioji medžiaga
Virš kūdros
nematoma
voratinklio gija
laiko lėtai
besisukantį lapą.
Berterijus troško laisvės
Iš ankstaus ryto dangų užgožė juodi lietaus debesys, ryškiai plykstelėjo keli grėsmingi žaibai, nugrumėjo perkūnija ir slėniu nušniokštė gausinga liūtis. Su viltimi žmonės žvelgė į dangų ir meldė lietaus kaip išganymo, tačiau išganymas neatėjo.
Pilkosios bitės
– Jis juk tiesiog jiems po kojomis tįso! – neslėpė pykčio ir sutrikimo Paša. – Galėtų jau ir paimti!
Iš subombarduotos cerkvės pusės pūtė šaltas, dygus vėjas. Paška gaužė galvą į pečius, stengdamasis nuo jo pasislėpti už pakeltos avikailio apykaklės.
Aukšta žolė
– Nykštukas ekshibicionistas, orgijos, metrinė erkė, dar ir narkašų landynė. Mere, susimildamas, darykite ką nors. Metas veikti! – cypsi sekretorius.
Archyvai
Aš ir A. A. gyvename tame pačiame rajone, nors iš mudviejų apie tai žinau tik aš. Mūsų gatvių pavadinimai dera tarpusavyje – mano galėtų sudaryti tradicinių pusryčių pagrindą, o jo – būti įdėta pagardinti. Pernai rytais vesdavau dukrą į stotelę. Po teksto „Sniegas“ ties posūkiu į A. A. namą dažnai pagalvoju, ar tik šiandien nebus ta diena, kai jis ištirps. Pagalvoju, kad gal reikėtų ką svarbaus padaryti, iki tai nutiks, bet nežinau ką. Jei D. dariniai pasirodytų esą piktybiniai, galvočiau taip pat, bet taip pat nežinočiau, ką čia padarius. Dienoraščio formatas – palyginti prieinamas ir neimlus laikui. Bet kadangi esu linkusi publikuotis tik gerai pasikankinusi, lengvų kelių nesirenku. Tad ir dienoraščių beveik nerašau.
Užrašų knygutę graužianti klajūno siela
„Verkiančios bronzos“ paantraštė galėjo būti ir tokia: kelionės, klajonės ir klejonės. Jei remsimės Alfonso Andriuškevičiaus kartą pateikta meninio teksto struktūros schema – medžiaga, idėja, stilius, – tai kelionės atitiktų medžiagą, klajonės – idėjas, o klejonės – stilių.
Ne viską lemia išsilavinimas
Manto Adomėno romanas „Moneta & labirintas“ (pirma dalis) sukėlė panašų efektą, tik tiek, kad apie autorių visada buvau ir tebesu neblogos nuomonės, su pagarba žvelgiu į jo išsilavinimą ir politinę laikyseną.
Esu rašytojas, o ne skaitytojas
Ar vadinamojo eilinio skaitytojo santykiai su tekstais formuojasi kitaip nei rašytojų, o jeigu taip, kokie yra arba galėtų būti skirtumai? Ar rašančiam žmogui būtina skaityti kitų tekstus? Ką rašytojui suteikia skaitymas? Ar jis ką nors praranda neskaitydamas?
Nuskindavau našlaites, kad galėčiau jas pasodinti
Nuskindavau našlaites, kad galėčiau jas pasodinti
Išsivertei ir išvirtai
Testamentu gavai kitą gimdą berželių proskynoje
Ir nuzulintus savisaugos instinktus
Visgi nepamiršdavai apmūturiuoti
Turizmas
būti viduj nuobodu pasikari
būti lauke nesaugu valgai kulką
mėnulio pjautuvas vienodai kabo
po rausvu ar rusvu kaklu
bet kai pjauna
kaip rašė apokalipsėj du dirba tą patį lauką
