Literatūra
Šis tas apie tikrą gyvenimą
AUDRA BARANAUSKAITĖ Vyras atsinešė iš garažo kastuvą ir atrėmęs į sieną pasakė: „Kieme priversta sniego. Dar tris dienas snigs. Jei nori, gali padirbėt savo mėgstamą darbą.“ Nulipu laiptais žemyn. Daugiabučio aikštelėje mašinų nedaug, nors jau tamsu. Varau nuo vieno krašto iki kito, stumiu sniegą kastuvu kaip buldozeris, lyginu ratų išmaltą aikštelę.
Laudacija AAJ, pristatant Vilniaus knygų mugėje „Sentimentalų romansą“
KĘSTUTIS NAVAKAS Kadaise esu rašęs, kad Antanas A. Jonynas greitai rinktinių bus išleidęs daugiau nei paprastų poezijos knygų. Paskutiniu metu matome vien rinktines. Ir kažkodėl tai visai neerzina, kaip būtų daugybės kitų poetų atveju, net savaip guodžia. Erzintų, jei tos rinktinės būtų mechaniškas visų knygų suvertimas į vieną lovį, tačiau šiuo atveju taip nedaroma.
Pikulo laiškai (6)
JURGA ŽĄSINAITĖ Uolusis pinčiuk! Nėra abejonės, kad auklėdamas Rūpintojėlio garbintoją darai ryškią pažangą. Tačiau leisk paraginti tave akylai stebėti ne tik globotinį, bet ir jo sėbrus. Ar atkreipei dėmesį, kad jie neturi vardų. Pasirodo, vardai jiems nereikalingi.
Dainos, kurių išmokė motina
SIGITAS GEDA 2007 metai Rugpjūčio 12, sekmadienis Barsukų pasaka Barsukas (tėvas) nusipirko mersą. Barsukienė (motina): – Tėvai, pavežk vaiką į mokyklą! – Gerai. Sūnus sėda su knygų kuprine…
Vilniuje nėra metro
GERDA VENČKAUSKAITĖ Marė ir Magda į Europos metro įlipa Madride. Paskutinis šios dienos reisas, paskutinis reisas, visas platformas apgniaužia operinis pranešėjos balsas. Žmonių srautus nukrečia šis įprastą šurmulį užgožiantis pranešimas, tačiau nė vienas keleivis nesitraukia iš požeminės metro stoties, galbūt kažkas vėl įmagnetino garsiakalbius, todėl balsas toks drebinantis, paskutinis šios dienos reisas, negalima nesuspėti.
Eilės. MILDA PILIUVIENĖ
Menas laisvėti Mano tėvas nebuvo Gogenas, bet jis irgi mylėjo moteris. Naktimis tapydavo paveikslus, kurių niekas nepirkdavo jam gyvam esant.
Eilės. VYTAUTAS KAZIELA
* taip užsidega žvakės ir nuvarva vaškas šitaip stoja tyla prisiartina kapas taip vyniojamos įkapių drobės net braška
Neleisti laiko vėjais
JURGITA RATKEVIČIENĖ Aurelija Stankutė. Leiskime laiką. Eilėraščiai. V.: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2009. 88 p. Aurelija Stankutė – jauna, debiutuojanti autorė, Rašytojų sąjungos leidyklos skelbiamame pirmosios poezijos knygos konkurse 2009 metais laimėjusi pirmąją vietą.
Tarp kalendorių
RASA BIVEINYTĖ Polemika Libertas Klimka. Tautos metai. V.: Etninės kultūros globos taryba, 2008. 376 p. Prieš gerą pusmetį man į rankas pakliuvo Liberto Klimkos knyga „Tautos metai“. Dėmesį patraukė gelsvai žalio viršelio fone sudėliota patraukli kompozicija su televizijos laidos „Duokim garo!“ vedėjais ir vyrų ansambliu priešakyje.
Iš koncentracijos
JURGA TUMASONYTĖ Aušra Kaziliūnaitė. 20 % koncentracijos stovykla. Eilėraščiai. K.: Kitos knygos, 2009. 128 p. „Atėjo aušra, o kėdžių dar nebuvo“, – kažkas pakeverzojo pieštuku knygoje, kurią pasiskolinau iš bibliotekos. Žiūriu į tą pirmąjį kūdikį su riebiu mėsos kąsniu viršelyje ir galvoju, kad nepažįstamasis knygos komentatorius buvo teisus.
