Literatūra
Iš sodo bendrijos nario užrašų
STASYS JUREVIČIUS Gal ir velnias mus nunešė į tą sodą – būtent į tą, o ne į kokį nors kitą. Žmona daug metų vis geidavo įsigyti sodą: girdi, ir atgaiva, ir vasarą šiokia tokia materialinė nauda. Aš spyriojausi. Tačiau kiek gali spyriotis? Tiesiog nevyriška. Tad vieną dieną pasidaviau – sutikau. Ir iš tiesų, jei išdrįstume prisipažinti: visa kur tie vyrai…
Kluks
ROSANA LUKAUSKAITĖ – Ar mes – kiaulės? – Ja ja!.. Popiet mama paprašė, na, gerai jau, liepė sutvarkyti namus ir pakloti lovą svečių kambaryje, nes vakare apsilankys ir liks visai nakčiai kiaulė. – Mes turime svečių kambarį? – nusistebėjau. – Tai svetainė, mieloji… – A, – ironiškai vyptelėjau.
Naujasis literatūrinis herojus
VASILIJ KOLTAŠOV Ko nėra autoriuje, to negali būti ir jo kūrinyje. Tačiau tai, ko dar nėra visuomenėje, jau galima rasti literatūroje. Siekis patvirtinti šį teiginį mane vėl privertė griebtis plunksnos ir parašyti naują romaną, kurio įvykiai perkelti tolimon praeitin. Tačiau apie šią knygą nekalbėsiu. Kur kas svarbiau išryškinti bendrus šiuolaikinės literatūros bruožus, juos išnagrinėti ir suvokti: kur link verta judėti?…
Eilės. MINDAUGAS PELECKIS
Lietus – pavargęs kapsintis be vardo paliečiantis palangės skardą gal CERNO jis sukurtas o gal Dievo ateina kai kviečiu kasnakt
Visi laiškai – žirafos
KĘSTUTIS NAVAKAS Labas, Žirafa, galvoju apie tave kaip apie tekstą, nes atsiradai pas mane kaip tekstas ir manau, kad dabar žmonės vis labiau tekstai. Nebeliko dėl ko susitikti, viską galima transliuoti skype’u, facebooku ar el. paštu. Tekstai. Gutenbergo prapultis. Tekstai kiek kitokie negu adresantai, tekstai yra paaugliai. Jie krykštaus ir žais savus žaidimus.
Dainos, kurių išmokė motina
SIGITAS GEDA 2007 metai Rugsėjo 9, sekmadienis Dantės „Pragaro“ korektūros Mūsų literatūrologai, komentatoriai, recenzentai, matyt, visados didžiuosis po to, kai, sulyginę vertimą ir originalą, galės pasakyti: – O čia praleista, o čia dėl rimavimo, o originale pasakyta taip…
Kaip buvau nukryžiuotas (trenktas)
JONAS VAICEKAUSKAS Žvyrkelis kilo į kalniuką išsiriesdamas jauno pušynėlio pakraščiu. Baigiant pasiekti aukštumėlę, medžiams praretėjus, pakraštyje pasimatydavo senas, pakrypęs kryžius. Pirmuosius kartus pro jį važiuojant, pavėluotai ir netikėtai, tarsi stebindamas kitoje pusėje pasirodydavo namas. Čerpių stogas buvo lyg per arti ir per žemai, nes kelias su posūkiu už kalvelės tuoj leidosi žemyn, taikydamas į tilčiuką.
Eilės. KOTRYNA KLIMAITYTĖ
Meditacija I papilvę maudžia pirmajam pavasario vėjui nuslydus džinsų aptempta šakuma norisi kavos, ilgos cigaretės, rožės iš nepažįstamojo rankų draugė dviprasmiškai konstatuoja: tau reikia nuleisti
Paskutinio tremtinio sentimentai „Paskutiniam laisvės sūnui“
IRENA POTAŠENKO Michailas Lermontovas. Paskutinis laisvės sūnus. Sakmė. Vertė Gintautas Iešmantas. V.: Žuvėdra, 2009. 63 p. 2009 m. pasirodė paskutiniu Lietuvos politiniu tremtiniu vadinamo (1980 m. už pogrindinę veiklą suimto, nuteisto, kalėjusio Permės lageriuose, ištremto į Komiją, amnestuoto tik 1988 m.) Kovo 11-osios Akto signataro, poeto ir publicisto, Lietuvos rašytojų sąjungos nario Gintauto Iešmanto išversta Michailo Lermontovo sakmė „Paskutinis laisvės…
Vertėja apie verstą knygą
KAZIMIERA KAZIJEVAITĖ James Meek. Meilės aktas. Romanas. Iš anglų k. vertė Kazimiera Kazijevaitė. V.: Gimtasis žodis, 2009. 352 p. Kai pagalvoju apie Jameso Meeko romaną „Meilės aktas“, pirmiausia į galvą šauna žodis „netikėtumas“. Netikėtumai buvo trys. Pirma, nesitikėjau užtikti tokios rusiškos dvasios ir tematikos britų autoriaus knygos. Antra, pradėjusi skaityti niekaip negalėjau suprasti, kodėl ji pristatoma kaip bestseleris.
