Literatūra
Nualinti kapitalizmo
LAIMANTAS JONUŠYS Mūsų nenuilstantys anarchistai „Š. A.“ (IV.9) pateikė verstinį tekstą „Naujasis literatūrinis herojus“. Ten aiškinama, kad literatūroje tokio herojaus nėra, bet turėtų būti, – toks žmogus, „kurio [tikrovėje] dar nėra ir kuris pasirodys vėliau“, kitaip sakant, naujasis žmogus. Negana to, kadangi tas herojus turi būti ne šiaip skaitytojams pasigrožėti skirtas, o toks, kuris paskatintų pasaulį seną išardyt ir atstatyt…
Kovo devynioliktosios Druskininkų bliuzas
GINTARAS BLEIZGYS Tai įvyko kovo devynioliktą dieną. Tai neįvyko. Įvyko ne tai, o įvyko kovo devyniolikta diena. Ir netgi dar kitaip. Ta diena neįvyko. Ji dar vyko. Ji dar beveik tik prasidėjo. Tai buvo Druskininkai. Ir ten buvau aš. – – Visos antys buvo išlipusios iš Nemuno, nes ledo lytys labai pokšėjo, grasindamos sutraiškyti visa, kas lieka vandenyje. Antys turškėsi…
Visi laiškai – žirafos
AKVILĖ ŽILIONYTĖ Labas, npl, tu galvoji apie mane kaip apie tekstą, o aš galvoju – siūlai siūlai, susivykit, siūlo galo nepalikit, visi čia kaip pamišę dėl siūlo galo leitmotyvo – viską narplioja ir išraizgo, o man patinka raizgalynės. Bepigu tau galvoti apie mane kaip apie tekstą. Aš apie tave galvoju kaip apie šokėją, nes pas mane atsiradai kaip šokėjas.
Filosofija ir fotosofija
AGNĖ NARUŠYTĖ Arvydas Šliogeris. Melancholijos archipelagai. Žodžiai ir vaizdai. V.: Apostrofa, 2009. 167 p. „Nes pats nesvarbiausias dalykas mirtingojo gyvenime yra pats gyvenimas“, – rašo filosofas Arvydas Šliogeris knygoje „Melancholijos archipelagai“, kur sudėti jo trumpi tekstai ir fotografijos. Kažkokia giliai pasislėpusi patirties briauna man sako, kad tikrai taip – nesvarbiausias.
Dainos, kurių išmokė motina
SIGITAS GEDA 2007 metai Žemaitiškos gertynės Trys labai rimti žemaičiai Antakalny, netoli mano namų, gėrė baltą. Du kalbininkai ir vienas rašytojas. Tvarka buvo įprasta – stato iš eilės! Atėjo R. eilė. Kalbininkas ir sako: – Parnešk vyną!
Eilės. STASYS STACEVIČIUS
Prakeiktos tos bangos! – negarsiai sušunka visai nepažįstama, godžiom akim, įspūdingom krūtim atsigręžus į jūrą. Jos veidas mįslingas, o visas jos kūnas nelyg ant ribos – liepsnot ar jau gesintis?
Savilaidos malonumai
DARIUS POCEVIČIUS Knygos šiandieninėje Lietuvoje leidžiamos laikantis gana paprastų taisyklių. Autorius nuolat kalba apie dieviškąją kūrybos prigimtį, tačiau stengiasi sukurti velniškai paklausų produktą. Leidėjas be perstojo kalba apie aukštą visuomenės kultūrą, tačiau stengiasi išlaikyti kuo aukštesnę pelno normą. Pardavėjas atkakliai kalba apie masinio skaitytojo išprusimą, tačiau stengiasi palaikyti masinį pirkėjų srautą.
Ne vandens, o nuskęsti
MINDAUGAS NASTARAVIČIUS Jūratė Baranova. Baimė nuskęsti. Esė rinktinė. V.: Apostrofa, 2009. 168 p. Nebūtina eiti per tiltą. Nereikia bristi į vandenį. Sapnuoti skenduolį. Kad bijau vandens, tenka prisiminti į rankas paėmus filosofijos profesorės Jūratės Baranovos eseistikos knygą „Baimė nuskęsti“. Joje žmogus skęsta ne tik vandenyje. Skęsta savyje, kitame, skęsta žodžiuose, žodžiai skęsta tyloje, žodžiuose skęsta tai, kas ištylėta, kas anapus…
Kokią žinią šįkart atnešė Orwellas?
MARIUS PLEČKAITIS George Orwell. Katalonijai pagerbti. Romanas. Iš anglų k. vertė Arvydas Sabonis. K.: Kitos knygos, 2010. 280 p. Neklibantį modelį, kaip rašyti apie karą, kadaise nukalė toks Erichas Maria Remarque’as. Tą jis padarė 1929 m., aprašęs Didžiojo karo, vėliau praminto Pirmuoju pasauliniu, vargus ir ontologijas. Dėl įtaigumo, nereikia net priminti, knyga buvo bemat išgraibstyta ir dar daug kartų išleista,…
Šįvakar buvau baliuje…
Parengė IRENA ŽEMAITYTĖ-GENIUŠIENĖ Iš gydytojos Liudos Žemaitytės (1916–1946) dienoraščio Šeštadienis, vasario 2 d., 1935 m. [...] Bet kadangi tas dalykas daugiau nekaip, kad negalimas, išsiruošiau kartu su vyresniaisiais į literatūrinį balių. Užsidėjau senąją balinę suknią, pasidabinau ir tiek. Užlipėm į raudona šviesa iliuminuotą ramovės salę.
