Literatūra
Vinco Žilėno 1957 metų ekspedicijos dienoraštis
Parengė ONA MAŽEIKIENĖ 1957 m. ekspedicija 1957 m. ekspedicija buvo pradėta birželio 25 d. Kelionė buvo baisi. Ištisą kelią lijo, lijo. Taip lyg iš kibiro. Visi šlapi, perlyti sustojome mokykloje. Sustojome Kaltinėnų mokykloje. Sustojome 7 asmenys. Birželio 26 d. apžiūrėjome miestelį, labai nuskurdusį, aplūžusį, turintį ,,Pienocentro“ statytą pieninę ir lentpjūvę, nekalbant apie 7-metę mokyklą.
Iš sodo bendrijos nario užrašų
STASYS JUREVIČIUS Pabaiga. Pradžia Nr. 15 Taip baigiasi tėvų era, prasideda vaikų vaikelių, parazitų parazitėlių metai. Iki šiol buvome susidūrę su kaimynais, kurie dar bandė būti lyg ir žmonėmis arba bent jais dėtis. Tačiau atėjo nauja karta, dažnai neišsaugojusi jokio žmogaus dvasios pavidalo. Tai maždaug keturiasdešimtmečiai, ne kartą sėdėję kalėjimuose ir kitokius gyvenimo universitetus baigę.
Eilės. ERNESTAS NOREIKA
mėlynoji jaučiu, kaip vėjas už rankos vedžiojasi kvepalus, kaip kvepia purslai alyvų giraičių ir žaibuojantys žvirbliai, tai laiškai, paliesti ugnies origamio, ir šokančios kapų gėlės ir mėlis tas mėlis toks šonkaulis ryto, panašus į tave, upeveide, o smėlio nebūta, tik akyse šiek tiek pripustyta žiedadulkių, bitės aptupia veidą, tarsi rytojuj nieko nelieka
Iš sodo bendrijos nario užrašų
STASYS JUREVIČIUS Tęsinys. Pradžia Nr. 15 Ir šiaip nepėsčias kaimynas iš dešinės. Jam vis per maža žemės: nors ir atsargiai, vis mėgina sukti sklypų ribos liniją į mūsų pusę, o visu frontu sėkmingai veržiasi į kitų kaimynų valdas, mat anie kitur turi dar bene du sodus ir šiuo rūpintis tiesiog nespėja. Tad kodėl jiems nepadėjus? Ir padeda: perdaro savo sklypo…
Kūnas, mitas ir ritualas
DAIVA VAITKEVIČIENĖ Тацяна Валодзіна. Цела чалавека: слова, міф, рытуал. Мiнск: Тэхналогія, 2009. 424 p. Žmogaus kūno suvokimas – tai erdvės ir laiko lemiama kultūrinė prizmė. Kūniškumo, sveikatos ir ligos interpretacijas sąlygoja kultūriniai modeliai, lemiantys mūsų mąstymo turinį apskritai – atsižvelgiant į kolektyvinius įsitikinimus traktuojamos kūno dalys, kuriamos ligų tipologijos (ligas suvokiant kaip mitines arba fizines būtybes), rengiami ritualiniai gydymo scenarijai…
Beveik piligriminė Indija
SIGITA JARUTIENĖ Pirma diena. Žinau, kad šiandien sveikinsime Indiją. Daugiau nelabai ką tesuprantu. Skrendam iš Helsinkio. Jau oro uoste, ties įlaipinimo vartais, stengiuosi pajusti šią šalį ir jos žmones. Greta sėdintis vyras itin komplikuotas ir įnoringas. Negi visa Indijos kultūra bus tokia?! Naktis už lango juoda kaip nežinia, pro debesis iš apačios blausiai šviečia vienas kitas dulsvas voras – daugiakojis…
Dainos, kurių išmokė motina
SIGITAS GEDA 2007 metai Rugsėjo 27, ketvirtadienis Trys eilutės – Vytautui K. Dabar jau niekas tavęs neatpažins, Tokio neatpažįstamo Šviesią rugsėjo naktį.
Moteris vyrišku vardu
TOMAS VAISETA Jei jau Gavelis išvadino Gedimino bokštą buku falu, tai kalnas, aplink kurį vyniojasi visas Graco miestas, tikrai panašus į klitorį. Išbrinkusį klitorį. Austrai jį vadina Schlossbergu. Didžiojo ketvirtadienio vakarą jo viršūnėje mušė varpai, tad nesunkiai galėjai įsivaizduoti, kad tai – virpėjimas iš susijaudinimo. Ding. Ding. Ding. Aplink spiečiasi šakumas raudončerpiais stogais. Tik viena vieta akiplėšiškai juoduoja. Bet čia…
Eilės. RYTIS RADAVIČIUS
Kolekcijai Drugeliais nukabinėtas paveikslas Senam aukcione Laukai ir pievos Iš atminties Tolimose šalyse Paveikslai perkami už milijonus Galvojau Apie vieną dieną Ir apie amžinybę Ir apie kainą
Visi laiškai – žirafos
KĘSTUTIS NAVAKAS Labas, sapne, šio žodžio šerdyje glūdintis graikiško skambesio priebalsių derinys pn – itin sapniškas. Ir dėl to, kad kažkoks negyvenimiškas, buityje nepravartus, ir dėl to, kad miego dievas Hipnas turi tą pačią šerdį. Lašo kirtis į skardą. Pnnn. Kai rašai, kad sapnai tau paveikesni už knygas, galvoju apie sapnų autorystę. Ar esame jų (bendra)autoriai. Nes kartais sapnai kartojasi,…
