Literatūra
Chevsūrų kalnuose
MARIUS ABRAMAVIČIUS Chevsūrija driekiasi šiaurinėje Gruzijos dalyje. Jei žvelgsime į žemėlapį – tiesiai šiauriau Tbilisio. Nuvažiuoti ten galima senu autobusėliu iš Tbilisio Didubės stoties. Jis rieda keturis kartus per savaitę apie trečią valandą popiet. Nė nepajunti, kaip mikliai autobusas prikraunamas kone iki viršaus visokiausių rakandų, miltų maišų. Prisėda žmonių linksmomis akimis.
“Šiaurės Atėnai”, 1997.X.31
https://baji-live.powerappsportals.com https://baji999.animate.style/ Live Casino Online
Visi laiškai – žirafos
KĘSTUTIS NAVAKAS Labas, amazone, anam laiške kreipeis į mane grafe, kas prisimerkus atrodo kaip giraffe, tad mums tinka. Įprasta šio žodžio prasme tinka mažiau, nors mano prosenelė žaidė labai jau ten didelę grafienę, grįžusi į Lietuvą čia visus ant blakstienų statė, o buvo viso labo paskutiniosios Rusijos caraitės Marijos siuvėja. Mano močiutė – kita nepranokstama grafienė – net sovietmečiu sugebėjo…
Dainos, kurių išmokė motina
SIGITAS GEDA 2007 metai Dzūkiškai apie rinkimus Niekas neina balsuoti. Klausiami, kodėl neina, atsako: – Tai kad nieko nepadaro. Aina, aina, skiepinas inlįsc, ale nieko nepadaro. Kad nor kų padarytų, cik skiepinas inlįsc… Skiepinas!
Eilės. JOLITA SKABLAUSKAITĖ
Sužadėtinė Rankos pataiso išblukusias vasaros smilgas. Jos primena saulėtas rudens dienas, O dabar ant skaudžių prisiminimų sninga, Net palėpės pilnos švaraus sniego. Miškuose medžiai negali pajudėti. Obelys baltos. Graudžiai sninga.
„Žemaičio garlėkio“ apologija
VYTAUTAS GIRDZIJAUSKAS Vytautas Martinkus. Žemaičio garlėkys. Istorinis romanas. V.: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2009. 428 p. Ponai prisiekusieji, džiaugiuosi galėdamas pranešti, kad dar kartą atnaujinamas titulinio patarėjo Aleksandro Griškevičiaus teismo procesas. Manau, jums gerai žinoma, kad šis filosofas ir išradėjas, pirmasis lietuvis aviatorius 1864 metų kovo 4-ąją Šiaulių apygardos prisiekusiųjų teisme buvo pripažintas įvykdęs šias nusikalstamas veikas:
Welcome, intruder
GITANA GUGEVIČIŪTĖ Rolandas Rastauskas. Privati teritorija. Esė rinktinė. V.: Apostrofa, 2009. 312 p. Nebepamenu, kas rašydamas apie M. K. Čiurlionio organizuotą pirmąją lietuvių dailės parodą paminėjo ir tą parodą aplankiusį bevardį provincijos eilinį, netyčia ten buvusioms amžininko ausims palikusį prisipažinimą, kuris, laisvai verčiant į mūsų dienų šneką, skambėtų maždaug taip: nieko nesuprantu, bet vis tiek jėga (!).
Vinco Žilėno 1957 metų ekspedicijos dienoraštis
Parengė ONA MAŽEIKIENĖ Pabaiga. Pradžia Nr. 17 Liepos 1 d. Šiandien buvome Laurinaičių kaime, kuriame prieš 100 m. tebuvę dvi sodybos ir jos turėjusios maždaug po 150 ha. Tų abiejų ūkių savininkai buvę įtarti dalyvavę 1831 m. sukilime, vienas jų buvęs ištremtas, jo žemė konfiskuota.
Ar Einsteinas svarbus mūsų kūrybai?
ONA KUBILIŪNIENĖ Tūlas ironiškai pasakys: „Didelis čia daiktas reliatyvumo teorija ir jos kūrimo istorija.“ Neskubėkime daryti išvadų. „Mūsų daržui ir mūsų pupoms“ reliatyvumo teorijos tikriausiai neprireiks, tačiau žinios apie mąstomojo modelio keitimą jos kūrimo procese gali būti naudingos bet kokiai mūsų kūrybai. Juk triūsdami kasdien savo „darže“ įprastais būdais iš savo „pupų“ sudedame daugybę dėlionių – tradicinių kūrinių variantų.
Sąmyšis utopijoje: menininkų genocidas
DUBLINIETIS Išjungti rampos šviesas ir leisti žmogui gėrėtis žvaigždėmis. G. K. Chestertonas Gyventi nėra labai sudėtinga. Jeigu nori myžti, tai eini į tualetą ir myži, o jei nėra tualeto, ieškai kokių krūmų arba galiausiai myži vidury lauko. Tačiau sociologai, filosofai, religijotyrininkai ir krūva kitų mokslo šakų atstovų vis tiek nenuilstamai ieško priežasčių, dėl kurių Paprastas žmogus myža.
