Literatūra
Inshallah, 108 eilėraščiai
Žvirblis lesioja
iš akiduobės pasaulį,
kuris nuvylė.
Pats žydėjimas
ir aš neturiu kuo skųstis
Bespyglė
Aš
parašiau
eilėraštį apie
kalėdinę eglutę bet
Iš „Lentelių“
Jie išraižė savo gyvenimus molyje
ir pasitraukė.
Jų aidą girdžiu kraujo tvinksniuos.
Apie pašaukimą
Būti tobulam – tai atsiliepti į savo pašaukimą, būti šventam – tai, nepaisant vidinės tamsos, savo prigimtinio sužeistumo, įsileisti Kristų ir Jo nešamą šviesą vidun. Šventieji – ne tie, kurie be dėmės, o tie, kurie atpažįsta savo purvą ir pripažįsta jį neišsisukinėdami.
Kareivio Kūčios
Prireikus numesti svarbią bombą, paprastai tai daroma per Kūčias, kadangi tą vakarą priešlėktuvinės gynybos postuose budintys jauni kareiviai nesunkiai įsileidžia pašalines mintis ir visai nepastebi skrendančių bombonešių, kad ir kokie dideli bei puikūs šie būtų. Vienas būtent toks bombonešis skrido aukštai virš užšalusios jūros per dangaus naujagimį sniegą priešo šalies link.
Apie nenorą Kalėdoms namo
Šiemet, kaip ir kasmet, dideliu noru grįžti pas tėvus šventėms netrykštu. Yra ne viena frazė pasakyti, kodėl, pavyzdžiui, „nes klaus, kada vestuvės“, „nes priekaištaus, kad nevalgau mėsos“, „nes jie už šeimų maršą“ ir t. t. Tačiau tokie paaiškinimai – vieni išsisukinėjimai nuo tiesos. O tiesa tokia: mano šeima psichinė.
Baltoji giesmė
Ir Dvasia, ir sužadėtinė kviečia: „Ateik!“ Ir kas girdi, teatsiliepia: „Ateik!“ …
Pasiruošti viskam
Aš atsargesnis. Su aplinkiniais sudariau laikinas paliaubas. Tausoju jėgas naujam gyvenimo etapui, dėl to ir slepiuosi namuose lyg apkasuose. Politinė krizė mane aplenkia. Kai ji prasidėjo, kartais nakvodavau palapinėje ir grandydavau nuo dugno pelėsį. Tačiau išsekęs mano mažos tėvynės kūnas man atsiskleidžia ir šitaip. Žinau, pavyzdžiui, kad nuo sausio kils minimalioji alga ir kad ponia Jana per anksti iškrito iš realybės šou „Apsikeiskime žmonomis“. Paskutinio epizodo filmavimo metu ji nualpo ir ją teko operuoti. Pasak „TV Prásk“, jai buvo atliktas abortas. Vakarų Bohemijos policija uždarė nelegalią šinšilų veisyklą.
Henriko Radausko laiškas Antanui Škėmai
Mūsų meninės koncepcijos ir stiliai yra tiek skirtingi (kas, berods, pažymėta ir Jūsų rankraščio 45–46 psl.), kad mano nuomonė apie Jūsų romaną negali pretenduoti į teisingumą. Taigi kelios palaidos pastabos. Kadangi rašot fragmentų principu, tai man atrodo, kad būtų geriau, jei tie fragmentai, atskirai paimti, turėtų daugiau „vertės savy“.
Senienos ir naujienos (8)
Silpnesnes knygas mėgstu skaityti dėl to, kad jos veikia kontrasto principu – paryškina stipresniųjų gerumą. Romanas debiutinis, išleistas 300-ųjų Kanto gimimo metinių proga, bet skaityti gan įdomu dėl paties filosofo biografijos vaizdavimo, net jei jis naivistinis.
